Internete kiek „pagūglinus“ aptikau, kad 15 kilogramų ir 5 gramus svėrusį arbūzą daugiau nei prieš dešimtmetį išaugino Kėdainių rajono gyventojas, tad Daivos augintinis net 400 gramų sunkesnis...
Jei šią žinią skaitys agentūros fiksuojančios Lietuviškus rekordus, „Faktum“ atstovai bei ji juos sudomins, informuoju, jog D.Macijauskaitė pažadėjo rekordinio dydžio arbūzą kurį laiką dar neprapjauti... Tad susisiekus su daržininke telefonu 8-638-79592 ir nuvykus į Kalvariją galima šią uogą pasverti, pamatuoti apimtis ir pan.
Pasak pašnekovės, turinčios daugiau nei dešimt metų lietuviškų arbūzų auginimo patirties, ji tik vieną kartą per sezoną yra patręšusi „per lapus“ „Delfan“ trąšomis visą arbūzų lauką ir visai jo nelaisčiusi bei neravėjusi, nes negalima. Ji sako , jog užauginti lietuviškų arbūzų plantaciją jai visuomet atrodė egzotiška. Pradžioje ne viskas klostėsi tarsi sviestu tepta, teko nemažai eksperimentuoti, kol perprastos tam tikros šiltųjų kraštų augalo, aklimatizuoto Lietuvoje auginimo subtilybės. Daug naudingų patarimų kaip auginti lietuviškus arbūzus rasta internete. Pasirodo tam šiltnamio klimatas yra visiškai netinkamas, nors atrodytų svečiui iš šiltų kraštų jis turėtų būti ypač priimtinas. Deja, ne. Žemė, kurioje augo arbūzai lengva ir laidi vandeniui. Be šio milžino arbūzų lauke dar užaugo koks pusšimtis mažesnių, o net dvidešimt 11-13,5 kg svėrusių jo „brolių“, tiksliau „seserų“, nes žinia, arbūzas yra uoga.
Daiva Macijauskaitė nieko neslėpdama papasakojo, jog kasmet ji iš didžiausio jos lauke išaugusio arbūzo susirenka sėklas, jas išdžiovina ir per žiemą laiko sausai kambario temperatūroje. Pavasariui artėjant, iš sėklų išaugina arbūzų daigus, po to juos perkelia į atskirus indelius ir gegužės – birželio mėnesių sandūroje, kai jau nebegresia šalnos naktimis, daigus perkelia į dirvą. Štai ir viskas. Tad jei vasara būna tokia kaip praėjusi, galima tikėtis rekordinio didumo lietuviškų arbūzų derliaus.