Savaitgalio įvykiai aplenkė visus
Anot krašto apsaugos viceministro Margirio Abukevičiaus, paskutiniųjų dienų pokyčiams Lietuva ir kitos šalys nebuvo pasiruošusios ir negalėjo numatyti.
„Savaitgalio įvykiai aplenkė ir nustebino tiek mus, tiek sąjungininkus“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
Viceministro teigimu, anksčiau buvo planuojama Lietuvos kariams talkinusius vertėjus bei jų šeimas parsigabenti iš sostinės Kabulo lėktuvu tiesiai į Lietuvą, tačiau šiandien tokių galimybių vis mažėja.
M.Abukevičius pabrėžė, kad ministerija palaiko nuolatinius ryšius tiek su Afganistane esančiais vertėjais, tiek su sąjungininkais, situacija yra nuolat stebima ir ieškoma galimybių afganistaniečiams palikti šalį.
„Svarbu akcentuoti, kad išlieka mūsų moralinis įsipareigojimas Afganistano vertėjams“, – tvirtino jis.
Pasak viceministro, taip pat svarstoma galimybė siūlyti vertėjams, atsižvelgiant į saugumo situaciją, patiems palikti Afganistaną ir keliauti į kaimynines valstybes, tuomet juos į Lietuvą atgabenti galėtų būti paprasčiau.
Neatmetama galimybė, kad daliai vertėjų palikti Afganistaną galėtų padėti ir NATO sąjungininkai, o jei skrydį tektų organizuoti Lietuvai, tuomet gali prireikti ir kartu siųsti karių, kurie užtikrintų operacijos saugumą.
„Mūsų pagrindinė problema, kad nebeturime ten karių. (...) Lengviau yra tiems, kurie išvyksta patys ir kartu išsigabena vertėjus“, – sakė M. Abukevičius.
Laukiama 30 vertėjų su šeimomis
Iš viso šiuo metu ministerija palaiko ryšį ir yra nustatę tapatybes maždaug 30 vertėjų, kurie į Lietuvą atvyktų kartu su šeimomis – laukiama maždaug 100 afganistaniečių.
M.Abukevičiaus teigimu, „didžioji arba absoliuti jų dalis“ Lietuvoje galėtų sulaukti politinio prieglobsčio.
Lietuvos kariuomenei Goro provincijoje talkinę vertėjai birželio viduryje kreipėsi į Lietuvos valdžią, prašydami gelbėti juos nuo Talibano keršto už bendradarbiavimą su NATO pajėgomis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tuomet tvirtino, kad Lietuva įvykdys „moralinį įsipareigojimą“ ir pasirūpins šiais žmonėmis, tačiau iki šiol jokie prieglobsčio suteikimo veiksmai atliekami nebuvo.
Visi gauti prašymai buvo registruojami, tikrinti juose pateikti faktai, o institucijos tarpusavyje kone du mėnesius derino galimybes suteikti pagalbą Afganistane esantiems Lietuvos karių pagalbininkams.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso su Lietuvos kariuomene darbo sutartis turėjo 115 vertėjų.
Evakuacijų ėmėsi ir kitos Europos šalys
Europos Sąjungos šalys šiomis dienomis viena po kitos ieško būtų, kaip evakuoti tiek savo piliečius, tiek jų kariams padėjusius afganistaniečius – vertėjus, vairuotojus, „fikserius“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas vėlų sekmadienio vakarą paskelbė, kad Berlynas jau naktį siųs Bundesvero – kariuomenės – lėktuvą, kuriuo bus evakuoti žmonės. Iš pradžių – į neįvardijamą kaimyninę šalį, o tada – į Vokietiją.
Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yvesas Le Drienas savo ruožtu pranešė, kad Paryžius jau pradeda pirmąsias evakuacijas į Jungtinius Arabų Emyratus: „Siekiame greitai ir saugiai evakuoti visus mūsų piliečius bei Afganistano pilietinės visuomenės atstovus, kuriems kyla grėsmė.“
Du lėktuvus Afganistano link pirmadienį siunčia Ispanija, kuri irgi evakuos Madrido pajėgoms padėjusius afganistaniečius bei jų šeimas.
Čekija pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Afganistano jau atskrido lėktuvas, kuriuo buvo gabenami 46 asmenys – čekai ir jų kolegos afganistaniečiai su šeimomis.
Latvijoje prieglobsčio pasiprašė miestelio meras
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas pirmadienį teigė, kad prieglobsčio šalyje pasiprašė buvęs Afganistano šiaurės vakarinio Maimanos miesto, kuriame anksčiau buvo dislokuota latvių karių, meras.
Be to, A.Pabrikas paprašė identifikuoti Afganistano piliečius, padėjusius Rygos misijai šalyje, ir apsvarstyti galimybę suteikti jiems prieglobstį.
Prieglobstis siūlomas iki 15 šeimų, kurioms gali grėsti pavojus Afganistane perimant valdžią Talibano islamistams.
Latvijos gynybos ministras pripažino, jog bus ir daugiau pabėgėlių iš karo draskomos šalies, o ten susiklosčiusią padėtį apibūdino kaip tragišką.
„Laisvosios Europos“ žurnalistas Frudas Bezhanas pirmadienio popietę citavo kelis savo šaltinius Kabule, teigiančius, kad Talibano kovotojai krečia namus Afganistano sostinėje. Jie esą ieško vyriausybės tarnautojų, karių, policininkų ir afganistaniečių, dirbusių su užsienio valstybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Padeda Ukraina, Albanija ir Kosovas
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kijevas padeda ES šalims vykdyti evakuacijas.
„Ukrainos lėktuvai Afganistane išskraidino iš Kabulo Ukrainos, Nyderlandų, Kroatijos, Baltarusijos ir Afganistano piliečių. Jie dabar yra saugūs. Mes nepamirštame savo žmonių ir padedame kitiems“, – tviteryje rašė D.Kuleba.
O Albanija ir Kosovas, anot naujienų agentūros „Reuters“, dar sekmadienį patvirtino, kad priėmė Vašingtono prašymą laikinai priglausti pabėgėlius iš Afganistano, kurie siekia pasirūpinti JAV vizomis.
JAV kariai ketina pasitraukti iš oro uosto
Sprendimu pasitraukti iš Afganistano sąjungininkus nustebinusios JAV savaitgalį paskelbė, kad į Kabulo oro uostą, kuriame kol kas dislokuoti 6 tūkst. amerikiečių karių, skraidina dar tūkstančius kariškių.
Pentagonas, anot AP, siekia Kabule turėti tiek lėktuvų, kad galėtų per dieną evakuoti iki 5 tūkst. civilių – ir amerikiečių, ir afganistaniečių, dirbusių kartu su JAV kampanijos Afganistane metu.
Bet dešimtys tūkstančių afganistaniečių siekia išvykti su šeimomis, o laiko visų norinčiųjų evakuacijai beveik neabejotinai neužteks. Negana to, „Der Spiegel“ rašo, kad Vašingtonas jau įspėjo partnerius, esą evakuacijas iš Kabulo oro uosto ketinama nutraukti po maždaug 72 valandų.
Talibanui per dešimt dienų užėmus visą Afganistano teritoriją ir apsupus šalies sostinę, vienintelė vieta, iš kurios dar pavyksta saugiai evakuoti žmones, yra Kabulo Hamido Karzai tarptautinis oro uostas, saugomas maždaug 6 tūkstančių JAV karių.
Talibai Afganistaną užėmė per 10 dienų
Iš šalies pabėgusiam prezidentui Ashrafui Ghani pripažinus, kad sukilėliai laimėjo 20 metų trukusį karą, pirmadienį Talibanas jau visiškai kontroliuoja Afganistaną.
Stebėtinai greitas vyriausybės žlugimas ir prezidentūros užėmimas sekmadienio vakarą sostinėje sėjo baimę ir paniką.
A.Ghani iš Afganistano pabėgo sekmadienį, kai sukilėliai apsupo Kabulą, o Talibanas paskelbė galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų.
Talibai žaibiškai užiminėjo šalies regionus ir provincijų sostines, vyriausybės pajėgoms menkai tesipriešinant be JAV karinio palaikymo. Jungtinės Valstijos baigia išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento Joe Bideno planą – iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti ilgiausią Amerikos karą.
JAV ir NATO pajėgos į Afganistaną įžengė po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti operacijoje Afganistane tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 dieną.
Lietuvos kariai Afganistane tarnavo nuo 2005-ųjų. Per šį laikotarpį žuvo vienas Lietuvos karys – 34-erių alytiškis seržantas Arūnas Jarmalavičius.
Paskutinieji Lietuvos kariai Afganistaną paliko birželio pabaigoje.
