SPSC direktorius R.Encius pasakojo, kad energinio naudingumo sertifikavimo specialistų Lietuvoje yra tikrai nemažai, tačiau aktyviai dirbančių – apie 240: „Informaciją apie visus juos ir jų kontaktus galima rasti SPSC internetinėje svetainėje. Gyventojas ten gali sužinoti, kaip aktyviai specialistas dirba, ar jis išduoda tik kelis sertifikatus per 3 metus ar daugiau?“ R.Encius teigė negalintis pasakyti, kurie energinio naudingumo sertifikavimo specialistai geri, o kurie ne, tačiau tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti besirenkant, paminėjo.
Vienas iš tokių kriterijų, anot R.Enciaus, – darbo intensyvumas: „Jeigu kalbame ne tiesiog apie energinio naudingumo sertifikato išdavimą, norint parduoti būstą, o apie rimtą patikrą, nerekomenduočiau rinktis tokio, kuris per penkerius metus išdavė vieną ar du sertifikatus. Akivaizdu, kad jis nėra nuolat dirbantis energinio naudingumo specialistas. Greičiausiai jis turi kitą darbą, o tai yra tik hobis arba kartais padirba prabėgom tam, kad palaikytų kompetenciją. Išimčių, žinoma, yra. “
Jeigu kalbame ne tiesiog apie energinio naudingumo sertifikato išdavimą, norint parduoti būstą, o apie rimtą patikrą, nerekomenduočiau rinktis tokio, kuris per penkerius metus išdavė vieną ar du sertifikatus.
SPSC direktorius pridūrė ir tai, kad nereikėtų pamiršti ir pasidomėti tuo, ką ekspertas jau yra nuveikęs – paprašyti darbų sąrašo. Dar vienas paprastas patarimas – pabendrauti su tais, kurie jau turėjo su juo reikalų. „Patarčiau pasiskambinti jo ankstesniems užsakovams ir paklausti, ką padarė, ar liko patenkinti. Norint daugiau sužinoti apie specialistą reikėtų kreiptis į kitus rinkos dalyvius. Galiausiai paklausti draugų, kolegų, pažįstamų, gal yra girdėję apie kokį gerą specialistą. Lietuviai šį būdą vertina labiausiai “, – siūlė R.Encius.
SPSC direktorius teigė, kad pats centras vertinti ar skirstyti specialistų į gerus ar blogus negali – iš tų, kurie nusižengia, atimami arba sustabdomas atestatų galiojimas, kurie dirba – visi lygūs. „SPSC šiuo atveju negali reitinguoti specialistų. Mes juk neturime teisės kištis į rinką“, – aiškino R.Encius.
SPSC direktorius tikino, kad įvesti kokią nors vertinimo skalę ir nebūtų lengva, nes patys gyventojai ne visada objektyviai įvertina ekspertus. „Kartais gyventojai sako, buvo atėjęs, atliko darbą, bet labai nemaloniai bendravo. Tada iškyla klausimas, kas svarbiau? Ar kad maloniai pabendrautų, ar kad tinkamai atliktų darbą“, – svarstė R.Encius. Anot jo, nėra abejonės, kad svarbiausia, jog žmogus puikiai išmanytų savo darbą, gerai viską paskaičiuotų, tačiau gyventojai neretai vertina ne tik pagal tai.
Kiek trunka ir kainuoja?
Jei kalbame apie išsamią pastato analizę, energinio naudingumo specialistas, anot R.Enciaus, tam turėtų skirti mažiausiai dieną. „Jis turi atvažiuoti, pabendrauti su užsakovais, apžiūrėti pastatą, susipažinti su brėžiniais, o tai užtrunka. Galiausiai, dar maždaug vieną dieną reikėtų skirti skaičiavimams. Taigi energinio naudingumo sertifikatą ir audito išvadas bei rekomendacijas klientas turėtų gauti maždaug po dviejų dienų“, – teigė R.Encius. Tokio, kuris siūlo paslaugą atlikti per dieną ar keletą valandų, SPSC direktorius rinktis nerekomenduotų.
Energinio naudingumo sertifikatą ir audito išvadas bei rekomendacijas klientas turėtų gauti maždaug po dviejų dienų.
Paklaustas, kokia pastato energinio naudingumo sertifikavimo kaina, R.Encius tikslios sumos įvardinti negalėjo.„Situacija dabar tokia – aišku, vartotojai galbūt nesutiks, bet sertifikavimo kaina yra mažesnė nei turėtų būti, kartais ji net nepadengia sąnaudų. Aš pats esu energinio sertifikavimo specialistas ir galiu pasakyti, kaip viskas vyksta. Vienam objektui reikia mažiausiai pusantros ar dviejų dienų. Taigi, sakykime, ekspertas už jas gavo 200 litų. Susimokėjo už benziną, jeigu ne savame mieste, tai išleido ir gerokai daugiau, tai kokia jo darbo dienos kaina? Kiek jis gali namo parsinešti?“ – klausė R.Encius.
Vis dėlto, SPSC direktorius įvardijo gyvenamojo namo sertifikavimo kainos ribą: „Brangiausia kaina, kurią esu girdėjęs – 14 000 litų. Kas be ko, tai ne daugiabutis ar gyvenamasis namas, tokias sumas galėtų kainuoti didžiulių pastatų, prekybos centrų, oro uostų ar ligoninių patikra. Gyvenamasis pastatas yra lengvesnis ir paprastesnis. Tikslios kainos pasakyti negaliu, tačiau kalbame apie šimtus, tikrai ne kelis tūkstančius litų.“
Klaidos kaina – atestato stabdymas
Jei ekspertas vis dėlto nustatė pastato energinio naudingumo klasę neteisingai – atestatas jam yra stabdomas pusės metų laikotarpiui arba atimamas.
R.Encius pasakojo, kad SPSC centras vykdo energinio naudingumo specialistų priežiūrą, taip įsitikinama, ar ekspertais gerai atlieka savo darbą: „Vienas iš būdų – atsitiktinai pasirinkti kelis sertifikatus ir nuodugniai patikrinti, kaip jis buvo išduotas. Mūsų ekspertai nuvažiuoja į pastatą, bendraujame su užsakovu, patys apžiūrime pastatą, paskaičiuojame ir įsitikiname, gerai buvo atliktas darbas ar ne“, – pasakojo R.Encius. Anot jo, jei eksperto darbas atliktas ne itin gerai, jo atestato likimas priklauso nuo klaidų svarbos – ar nuo įveltų klaidų pasikeitė namo naudingumo klasė, ar atsirado pasekmių? Jei ekspertas vis dėlto nustatė pastato energinio naudingumo klasę neteisingai – atestatas jam yra stabdomas pusės metų laikotarpiui arba atimamas.
R.Encius patikino, kad gyventojams bijoti susidurti su energinio naudingumo specialistu, kuriam sustabdytas ar atimtas atestatas, neverta. „Visi sertifikatai galioja tik tada, kai jie yra užregistruoti SPSC duomenų bazėje. O kai sertifikatą siunčia atestato neturintis žmogus – mes juk matome, kas jis – ir paprasčiausiai neregistruojame. Viskas vyksta automatiškai“, – aiškino SPSC direktorius.
Tam, kad žmogus atgautų energinio naudingumo sertifikavimo specialisto atestatą, po metų jam vėl tenka mokytis ir iš naujo laikyti egzaminą. Jei atestato galiojimas buvo sustabdytas – pasibaigus laikotarpiui ji vėl galioja automatiškai. Užsakovai gali pranešti SPSC apie nekokybišką ekspertų nekokybišką darbą, bet būtina nurodyti objektyvius argumentus.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kaip svarbu rūpintis pastatų energiniu naudingumu. To nedarantys gyventojai ne tik švaisto savo pinigus, bet ir netausoja gamtos bei prisideda prie klimato atšilimo. Aplinkosaugininkai primena, kad prastos būklės pastatų apšildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių, kuriuos turėtume itin tausoti.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
