Dokumente, kuriam po pateikimo yra pritaręs Seimas, numatoma, kad mokytojais ateityje galėtų dirbti tik magistro laipsnį turintys asmenys. Taip pat numatyta garantuoti lygiavertes mokymosi sąlygas kaimo ir miesto mokyklose. Be to, dokumentu siūloma įkurti Ugdymo tyrimų ir inovacijų centrą.
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius neslėpė, kad į klausymus atvyko tikėdamasis suvokti, kam tokio dokumento išvis prireikė.
„Aš daugiau keliu klausimą sau dėl šito teksto ir nerandu atsakymo, kam ir kodėl šitas tekstas. Gal aš per mažai dar pabuvau, kad turėčiau atsakymus“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, dokumente savaip interpretuota geros mokyklos koncepcija, tačiau nežinia, kam to reikėjo.
„Yra abejonių ir dėl to, ar verta gairėse, kurios brėžia ateitį, aprašyti jau dabar esančius dalykus, fiksuoti esantį gyvenimą, kuris jau vyksta“, – kalbėjo viceministras.
Jam pritarė ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Anot jo, kyla klausimų, kodėl prireikė kurti dar vieną Ugdymo tyrimų ir inovacijų centrą, kai jau veikia ne viena panaši institucija.
„Aš, perskaitęs, kuo jis turėtų užsiimti, nematau skirtumo tarp Ugdymo plėtotės centro ir kitų centrų veiklos bendrai sudėjus. Ar čia akys blogos, ar čia iš tiesų kažkas yra ne taip? Kitas dalykas, kad kalbama apie mokytojų kompetencijų vertinimą ir atestaciją. Niekas negali pasakyti, ar čia tas pats, ar skirtingi dalykai?“, – domėjosi A.Jurgelevičius.
Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė Daiva Penkauskienė abejojo, kam išvis šio dokumento prireikė ir ar reikia jame mokytojų rengimą numatyti permesti tik į aukštąsias mokyklas.
„Jei yra kuriamas aukštųjų mokyklų monopolis pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, tai mes čia jokios konsolidacijos ir kažkokio tarpusavio kalbėjimo nematome“, – sakė ji.
Viena institucija per nepriklausomybės metus parengė 38 tūkst. mokytojų. Čia Lietuvoje, anapus upės, – dėstė E.Jovaiša.
Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė autorių teiravosi, kaip šis dokumentas bus įgyvendinamas, kokie bus pirmieji žingsniai.
Nors į daugelį klausimų atsakyti paliko profesorei Laimai Galkutei, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, vienas iš gairių autorių Eugenijus Jovaiša prezidentės patarėjai nutarė atsakyti pats.
„Kas yra, kad taip yra? Ir vis dėlto 63 mln. ar 66 mln. eurų išleisti mokytojų kvalifikacijai ir PISA pasiekimai yra nepasikeitę? Klausimas kyla, ar galima sakyti, kad mums pavyko padaryti tai, ką norėjome už tuos milžiniškus pinigus? Kiekvienas turime sau atsakyti į šį klausimą“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Pasak jo, nė vienas žmogus turbūt nepasakys, kad Lietuva yra stipri didaktikos srityje.
„O didaktikose ir yra visos problemos. Didžiausios problemos. Didžiausios, gerbiamieji ponai“, – aiškino E.Jovaiša.
Pasak jo, žiūrėdami į savo mokyklas visi galvoja, kad lyg ir mokytojai neblogi, ir vaikai protingi, tačiau bendri rezultatai liūdina.
„Gal mes ne to mokome? Gal PISA programa yra kitokia? Gal pamokykime kaip reikia ar nereikia, aš nežinau, ar ne. Bet akivaizdu, kad ugdymo turinys yra labi skaudi vieta. Tai pirma nutarkime vis bendrai, ko mes norime iš savo vaiko. Kokį jį mes norime matyti ir kokią jo brandą norime matyti?“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Anot jo, Lietuva rizikuoja netrukus pritrūkti mokytojų. Ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir humanitarų.
„Mes praradome apskritai pedagogų rengimo modelį kaip tokį. Kokius turim? „Renkuosi mokyti“, yra tokia programa? Yra tokia programa. Kažkur kažkas rengia kažkiek kažkokių nuosekliuoju būdu mokytojų. Vilniaus universitetas rengia. Kiti universitetai. Atsakykime sau į klausimą, ar mums tokiu metodu rengiamų mokytojų užteks? Jūs patys sau atsakykite. Aš vieną skaičių pasakysiu. Viena institucija per nepriklausomybės metus parengė 38 tūkst. mokytojų. Čia Lietuvoje, anapus upės (Lietuvos edukologijos universitetas, – red. past.). Va toks skaičius yra, kitos institucijos nuosekliuoju būdu parengė 500 viena, kita dar kiek“, – audrinosi E.Jovaiša.
Pasak jo, ministerija turi parengti pedagogų rengimo modelį, tačiau jau dabar aišku, kad reikės penkerių metų magistro, per kuriuos studentai bus pasirengę mokyti dviejų dalykų.
