Kaip rašoma įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytos žemės paėmimo procedūros yra per ilgos ir gali užtrukti iki trejų metų.
Jame teigiama, kad poreikis reglamentuoti greitesnę ir efektyvią žemės paėmimo procedūrą nustatytas, atsižvelgiant į dabartinį reguliavimą ir „neatidėliotiną poreikį užtikrinti sąjungininkų poreikius“.
Ministerija tvirtina, kad priėmus įstatymus supaprastintas žemės paėmimas būtų taikomas vystant prioritetinę karinę infrastruktūrą, kurios sąrašą tvirtina Vyriausybė.
„Vyriausybės tvirtinamas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašas laikomas pagrindu inicijuoti karinės infrastruktūros projekto rengimą“, – nurodoma BNS atsiųstame KAM komentare.
„Teritorija, reikalinga karinei infrastruktūrai pritaikyti ir (ar) sukurti, jos dydis ir vieta Lietuvos regione parenkama įvertinus konkrečiai karinei infrastruktūrai reikalingus specialiuosius karinius reikalavimus“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Privačios žemės paėmimas visuomenės poreikiams šiuo metu yra taikomas arba planuojamas taikyti objektams, kurie yra ar bus skirti sąjungininkų priėmimui bei išlaikymui Lietuvoje, teigia KAM.
„Tokie objektai apima statinius, kurie reikalingi sąjungininkų amunicijai saugoti, karinių vienetų dislokavimui, logistikai ir koviniam rengimui, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės plėtrai, NATO brigados dislokavimui“, – rašoma ministerijos komentare.
Ministerija neįvardijo konkrečių atvejų, kada būtų reikalaujama neatidėliotino karinės infrastruktūros sukūrimo ir pritaikymo.
„Visa karinė infrastruktūra, reikalinga priimančiosios šalies paramai užtikrinti, kuri skirta kariniam atgrasymui ir pasiruošimui tiesioginei/priešakinei gynybai, yra nurodyta Vyriausybės tvirtinamame sąraše“, – komentavo KAM.
Taip pat įstatymų projektais siekiama išplėsti ypatingos valstybinės svarbos projekto sąvoką.
„Ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažįstamas karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, (...) pritaikymas ir (ar) sukūrimas“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Lietuva ėmė intensyviau vystyti infrastruktūrą didesniam sąjungininkų kiekiui priimti po Rusijos invazijos į Ukrainą pernai vasarį.
