Valdžios išlaikomi komentatoriai?
Beveik pusės minutės trukmės vaizdo įraše matyti trys prie nešiojamųjų kompiuterių sėdintys jaunuoliai. Kompiuteriai laidais sujungti su daugiau nei 160 ant sienų sukabintų ir ant stalo padėtų mobiliųjų telefonų. Vaikinai kažką rašo kompiuteriuose ir vis žvilgčioja į telefonus.
„Sekam, tik ne pasakas…“ – lakonišką, bet mažai ką pasakantį komentarą prie įrašo paliko vienas „Facebook“ vartotojas.
Kiti juo pasidalinę internautai buvo kalbesni. „Demokratinėje“ sistemoje šitaip dirba sistemos išlaikomi komentatoriai“, – tvirtino vienos „Facebook“ grupės narys.
Anot jo, sudaroma iliuzija, tarsi dauguma komentarų – už esamą valdžią ar „valdžios primestus sprendimus“, o žurnalistai neva parenka „sistemai tinkamus žmonių pasisakymus gatvėse“.
„Taigi rinkimų į valdžią rezultatai taip pat yra įtakojami viešosios nuomonės formavimo technologijomis. Ir visa tai vadinama demokratija? – piktinosi vyras. – <…> Tokiu būdu viešoji nuomonė formuojama ir Lietuvoje. Todėl ir čia, FB, pilna sistemos „darbininkų“ sukurtu feikinių anketų.“
Kita šio socialinio tinklo vartotoja paaiškino, kad „taip atrodo botų ferma“, ir pasiūlė turėti tai omenyje „kitą kartą, kai pokalbių ar komentarų skiltyje norėsite ginčytis su kokiu nors troliu“. Jos žodžiais, šiems žmonėms „moka už tai, kad atitrauktų jūsų dėmesį ir drumstų vandenį“.
Bendras šių operacijų tikslas yra dirbtinai padidinti srautą, manipuliuoti programėlių parduotuvių reitingais ir paieškos rezultatais.
Panašiai komentavo dar viena „Facebook“ vartotoja: „Taip Kinijoje, Irane, Rusijoje ir Pakistane veikia botų fermos, kurios reklamuoja „Hamas“ propagandą pirmaujančiuose socialiniuose tinkluose.
Šiuo atveju dirba trys kinai savo „draugeliams“, kad susilpnintų ar geriausiu atveju sunaikintų vakarų civilizaciją, o tiksliau, kad ji susinaikintų iš vidaus.
Botų fermos yra vietos, kur keli įrenginiai, prijungti prie tinklo ir turintys skirtingas socialinės žiniasklaidos paskyras, skelbia tikslinį įrašą ir palieka komentarus, kad pagerintų jo skaitomumą tarp realių žmonių.
Vaizdo įraše rodomas šimtų robotų profilių, kuriuos valdo trys darbuotojai, pavyzdys.“
Matomas vandens ženklas rodo, kad ji įrašu pasidalijo iš rusiško „Telegram“ kanalo „Izraelio balsas“, kuriame toks klipas su analogišku komentaru rusų kalba tikrai buvo publikuotas birželio 30 d.
Formaliai paspaudimų fermos nėra nelegalios, nes dažniausiai teikia teisėtas paslaugas.
Vaizdo įrašu su panašiais paaiškinimais dalijasi ir kiti internautai užsieniečiai.
Patiktukai plaukia iš Kinijos
Atvirkštinė vaizdų paieška atskleidžia, kad vaizdo įraše matoma ne botų ar trolių, o telefonų arba paspaudimų (angl. click) ferma. Srauto intensyvumo ir kuo didesnių vertinimo (komentarų, pasidalinimų, patiktukų) skaičių apsėstoje skaitmeninėje ekonomikoje tokios fermos tapo svarbios ne vien reklamoje.
Ši šešėlinė industrija Kinijoje, didžiausioje pasaulyje išmaniųjų telefonų rinkoje su daugiau nei 800 mln. vartotojų, egzistuoja jau seniai.
„Suklastotų peržiūrų verslas yra taip plačiai paplitęs, jog Kinijos valstybinė žiniasklaidos priemonė CCTV pranešė, kad 90 proc. daugybės populiarių laidų vaizdo įrašų peržiūrų tinklalapiuose yra netikros“, – dar 2018 m. skelbė „South China Morning Post“.
Paspaudimų ferma yra vieta, kurioje žmonių grupė kuria masinį srautą internete pačiais įvairiausiais tikslais. Bendras šių operacijų tikslas yra dirbtinai padidinti srautą, manipuliuoti programėlių parduotuvių reitingais ir paieškos rezultatais.
Taip siekiama auginti nuorodų, skelbimų ar interneto turinio (vaizdo įrašų, nuotraukų, straipsnių) paspaudimų, pasidalinimų, patiktukų, sekėjų ir programėlių atsisiuntimų skaičių, rašyti komentarus bei netikrus atsiliepimus apie prekes ar paslaugas, vykdyti pasikartojančiais paspaudimais paremtas užduotis ir pan.
Fermoje gali būti įdarbinta šimtai ar net tūkstančiai žmonių, dirbančių iš kompiuterių terminalų. Bet labiau tikėtina, kad sutelkta tiek pat telefonų arba planšečių, kuriuos valdo žmonių operatorių komanda. Aparatai prijungti prie interneto ir užprogramuoti nuolat ieškoti, spustelėti bei atsisiųsti tam tikrą programą. Tam pasitelkiamos skirtingos socialinių tinklų paskyros ir programėlės.
2000 m. tokia ferma buvo aptikta Centrinėje Azijoje. Iš jos buvo sukurta dešimtys tūkstančių fiktyvių „Instagram“ paskyrų, kurios tariamai sekdavo kitų socialinio tinklo vartotojų paskyras, žiūrėdavo jų įrašus ir reaguodavo į šiuos. Siekiant imituoti žmogaus elgesį, naudoti tarpiniai serveriai ir skirtingi IP adresai.
Automatizuoti scenarijai naudojami programoms atsisiųsti, atsiliepimams parašyti, patiktukams paspausti ir paskyroms sekti. Jie gali imituoti žmogaus elgesį taip, kad neaptiktų platformos algoritmai.
Kai kuriais atvejais įrenginius naudoja realūs žmonės, kad veikla atrodytų natūrali ir būtų kuo įvairesnė. Taip lengviau apeiti automatines aptikimo sistemas.
Tačiau esama priemonių tokiems veikėjams aptikti. Pavyzdžiui, sukčiavimą išduoda paspaudimai iš to paties IP adreso arba neįprastu laiku, tolesnio įtraukimo nelemiantys paspaudimai (pavyzdžiui, interneto vartotojas nerašo komentarų, neskaito kitų tekstų ir nežiūri kitų įrašų bei jais nesidalija, neperka prekės).
Didžiuma šių operacijų vyksta iš Kinijos, bet paspaudimų fermų esama ir kitose šalyse: Indijoje, Bangladeše, Nepale, Šri Lankoje, Indonezijoje, Filipinuose, Tailande, Vietname, Egipte, Venesueloje, Kazachstane, Rusijoje.
Šiose šalyse galima rasti pigios darbo jėgos, o teisinis reguliavimas – gana atsainus. Fermų darbuotojams nereikia ypatingų įgūdžių, tad tai yra gana pelningas verslas, mat galiausiai už fiktyvius paspaudimus ir komentarus tenka susimokėti nepigiai.
2022 m. net 68 mlrd. dolerių, visame pasaulyje išleistų reklamai, dėl fiktyvių paspaudimų nuėjo perniek.
Formaliai paspaudimų fermos nėra nelegalios, nes dažniausiai teikia teisėtas paslaugas. Didžiuma jų yra tai, ką kasdien daro milijonai internautų: paspausti „patinka“, nukopijuoti komentarus, sekti paskyras, dalintis įrašais.
2017 m. Tailande buvo likviduota paspaudimų ferma, kurioje rasta šimtai mobiliųjų telefonų ir kone 350 tūkst. SIM kortelių. Policija tris darbuotojus apkaltino ne dėl šios veiklos, o dėl neteisėtos imigracijos, telefonų kontrabandos ir nelegalių neregistruotų SIM kortelių naudojimo.
Bet paspaudimų fermų veikla laikoma nesąžininga ir pažeidžia didžiųjų interneto platformų (programėlių parduotuvių, socialinių tinklų, el. parduotuvių) paslaugų teikimo sąlygas.
Dirbtinis tam tikrų matavimų išpūtimas gali suklaidinti vartotojus, reklamos užsakovus ir investuotojus, o tai reiškia nuostolius, smūgį reputacijai ir mažesnį pasitikėjimą interneto sistemomis. Mat šiais laikais daugybė sprendimų (pirkti, investuoti, balsuoti) priimami remiantis skaičiais – sekėjų, peržiūrų, atsisiuntimų ir pan.
Tai sumenkina ir interneto reklamos kampanijų efektyvumą, mat nemaža jų dalis tokiu būdu tampa tuščiomis. 2022 m. net 68 mlrd. dolerių, visame pasaulyje išleistų reklamai, dėl fiktyvių paspaudimų nuėjo perniek.
Botų ir trolių fermos – kitokios
Cituotuose „Facebook“ įrašuose minėtos botų fermos panašios į paspaudimų fermas tuo, kad ir vienos, ir kitos tėra sukčiavimas, siekiant dirbtinai iškreipti informacijos srautą. Tačiau tam pasitelkiamos skirtingos priemonės.
Pastarosiose dažnai dirba ir realūs žmonės. Botų fermos tėra prie interneto prijungtų įrenginių (kompiuterių, išmaniųjų telefonų, daiktų interneto įrenginių, kurie valdomi automatiniais scenarijais arba robotais, kad galėtų atlikti įvairias užduotis), rinkiniai.
Jie dažnai naudojami automatizuotoms užduotims atlikti, pvz., fiktyvioms socialinių tinklų paskyroms kurti, dezinformacijai skleisti, tam tikriems turinio vertinimo vienetams (patiktukų, pasidalinimų, komentarų skaičiui) išpūsti, DDoS atakoms vykdyti ir pan.
Botų fermos gali ne tik apgauti vartotojus, bet ir iškraipyti interneto analizę, manipuliuoti tendencijomis, pakenkti interneto platformų vientisumui.
Panaši tokių apgavysčių rūšis – interneto troliai arba žmonės, internete specialiai pradedantys arba įsitraukiantys į diskusijas, konfliktuojantys, rašantys užgaulius komentarus, platinantys melagingą informaciją ir pan.
Jas pasitelkia kai kurios vyriausybės, siekiančios suformuoti, pakeisti, iškreipti žmonių nuomonę tam tikrais svarbiais, jautriais klausimais, skaldyti visuomenę, kištis į kitų valstybių vidaus reikalus (kaip, pavyzdžiui, Rusija į JAV prezidento rinkimus).
15min verdiktas: iš dalies melas. Vaizdo įraše matoma vadinamoji paspaudimų, o ne botų ferma. Nors ir vienų, ir kitų paskirtis yra sukčiavimas – iškreipti informacijos internete srautą, šio tikslo siekiama skirtingai. Paspaudimų fermose dažniausiai dirba realūs žmonės, kurie rašo fiktyvius komentarus ir atsiliepimus, spaudžia patiktukus, siunčiasi programėles. Botų fermose naudojami prie interneto prijungti įrenginiai, kontroliuojami automatizuotai ir turintys skleisti dezinformaciją, kurti netikras paskyras, vykdyti kibernetines atakas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
