Šeštadienį Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, visai netoli Švietimo ir mokslo ministerijos, kurioje jau kelintą parą įsikūrę streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, vykusioje diskusijoje kandidatai daugiausia dėmesio skyrė švietimui.
G.Nausėda sako, kad dar dėstydamas pastebėjo, kad vaikai Lietuvoje nebemoka lietuvių kalbos – ne daro korektūros klaidas, o tiesiog nemoka. Todėl, anot jo, būsimo prezidento pirmoji užduotis – tautinio švietimo ir nacionalinės kultūros puoselėjimas.
Su tuo visiškai sutiko ir A.Juozaitis. Jis tikino, kad švietimo ir kultūros ministrų pozicijos pastaruoju metu atiduodamos bet kam ir tai turi keistis pirmiausia.
„Šiandien regime absoliučią katastrofą – ir kultūros ministrė..., na, nesakysiu, ir švietimo ministerijoje nežinia, kas darosi. Mokytojai nakvoja, dar kiek ir bus Maidanas“, – teigė A.Juozaitis.
Mokytojai nakvoja, dar kiek ir bus Maidanas, – kalbėjo A.Juozaitis.
„Lietuva yra valdoma žiniasklaidos erdvės. Žiniasklaida yra patyčių erdvė. Tautos atstovų korpusas yra įbaugintas žiniasklaidos ir jos spaudimo. O žiniasklaida yra globalistinė. Yra tyčiojamasi iš lietuvių kalbos“, – tęsė A.Juozaitis.
Pasak jo, nesusitariama net dėl bendrinių principų, pavyzdžiui, kaip tarti kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pavardę.
G.Nausėda: dėl kultūros, švietimo ir sveikatos galimi nauji mokesčiai
G.Nausėda tikino, kad Lietuva švietimui ir kultūrai skiria per menką finansavimą. Pastarajam – bent keturis kartus mažesnį, nei reikėtų.
„Maža to, jie dar turi pabučiuoti ranką duodančiam“, – pridūrė jis.
Taip pat, anot kandidato, kultūra Lietuvoje, deja, laikoma tik pramoga. „Atrodo, kad kai kurių valios žmonių matymas yra toks, kad ta pramoginė ir yra aukštoji kultūra“, – sakė G.Nausėda, dalindamasis patirtimi, kad nė vieno valstybės vadovo nėra sutikęs jokiame aukštosios kultūros renginyje.
Todėl G.Nausėda, jei taptų prezidentu, siektų nacionalinio susitarimo dėl kultūros, švietimo ir sveikatos finansavimo net, jei tam prireiktų naujų mokesčių įvedimo.
Tačiau A.Juozaitis tikino, kad švietime ir kultūroje apie pinigus išvis neverta kalbėti. Čia esą ekonominės sąvokos neturėtų galioti – negalima, anot kandidato, kalbėti apie švietimą, kaip apie paslaugą, kurioje moksleiviai – visus šokdinantys klientai.
Švietimo ir mokslo ministrą norėtų pasirinkti patys
Kita vertus, A.Juozaitis pats pareiškė, kad švietimo srityje reikėtų susitarti, pirmiausia, dėl mažiausiai 4 proc. BVP švietimui. Be to, anot jo, švietimo ir mokslo ministrą turėtų rinktis ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas švietimo bendruomenės.
„Vieną ministeriją reikia išimti iš elito dalykų. Tegu elitas, partijos, kurios laimėjo rinkimus, dalijasi trylika ministerijų, o ši ministerija yra atiduodama švietimo bendruomenei – 45 tūkst. švietimo darbuotojų (...) teikia ministrų kandidatūras. Nebūtų ministerijos užėmimo, jei tai būtų šios bendruomenės ministras, o ne elito statytinis“, – teigė A.Juozaitis.
Anot jo, ministrų kabineto formavime dalyvauti prezidentui Konstitucija nedraudžia, taigi tai tėra politinės valios veiksmas.
„Šiuo metu prezidentas turi ministrus, kuriuos jis skiria, ar ne?“ – retoriškai klausė konkurento ir publikos G.Nausėda.
Tačiau jis sutiko, kad prie prezidentūros, galėtų veikti patariamoji Švietimo taryba, kuri turėtų prezidento institucijos globą ir parinktų ministrą.
Žinote, man kartais ir gaila ministrės, nes ji nelabai supranta, ką daro, – teigė G.Nausėda.
Dabar, pasak G.Nausėdos, švietimo ir mokslo ministrė yra tiesiog nelaimingoji, atsidūrusi netinkamoje sau vietoje.
„Žinote, man kartais ir gaila ministrės, nes ji nelabai supranta, ką daro. Gaila ir kitų ministrų, kurie prasilenkdami gali nepažinti Donato Banionio. (...) Šiandien mes turime kalbėti apie asmenybių klausimą, nes atrodo, kad asmenybės tampa kliūtimi sistemai judėti į priekį“, – kalbėjo jis.
G.Nausėda atskleidė, kad šiuo metu jo komandoje kultūros klausimais padeda režisierius Petras Mendeika, aktorius Juozas Budraitis.
Valstybė – indas tautai, o ES jį įskėlė?
Abu kandidatai bendrą kalbą rado ir kalbėdami apie globalizmą. Pasak jų, Lietuvai iššūkių dėl išlikimo ir ateities kilo tada, kai ji įstojo į ES.
„Pasiekę tikslą šiek tiek sutrikome“, – teigė G.Nausėda. Anot jo, naujo tikslo Lietuva nerado, radosi tik trumpalaikių vizijų. G.Nausėda tikino, kad reikia kurti gerovės valstybę, o tai, anot ekonomisto, nėra tik ekonominė sąvoka. Pasak jo, valstybė yra indas tautai.
„Aš norėčiau, kad ES eitų keliu, kuris nereikštų varžtų užveržinėjimo“, – teigė G.Nausėda.
Filosofas A.Juozaitis iškart atsakė, kad valstybės indas šiuo metu, jo akimis, yra stipriai suskilęs. Jis dalijosi prisiminimais iš praeities, Sąjūdžio laikų. Pasak jo, tada Lietuva į ateitį ėjo su viltimi ir atrodė, kad neįmanoma nieko prarasti.
„Pasijutome tikrai valstybe ir tai jutome iki 2004 m. Įstojant į tą lemtingą ir būtiną mums Vakarų klubą – ES ir NATO – mes dar guodėmės viltimi, kad įstojome į gerovės erdvę ir prasidės gerovė. Tačiau nebuvome pasirengę mokėti kainos už laisvę ir gerovę. (...) Mes nužiedėm ir išdeginome valstybės indą, o po 2004 m. mums tą indą įskėlė“, – aiškino jis.
„Indą įskėlėme mes patys. Niekas mums jo neįskėlė. Patys jį trenkėme į sieną, nesaugojome“, – nesutiko G.Nausėda.
A.Juozaitis tikino, kad lipdyti indą reikia nuo paprastų dalykų – „Dainų dainelės“ tik lietuvių kalba, garsiau nei Europos diena švenčiamos gegužės 7-osios – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos.
Diskusiją moderavo kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenininkas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Darius Kuolys.
