Tuo metu M.Čiuželio labdaros ir paramos fondas, įkūręs „Sidabrinę liniją“, stengėsi įvairiais formatais (tiek raštu, tiek debatų metu) išsiaiškinti kandidatų požiūrį į vyresnių asmenų įtraukimą į visuomeninį gyvenimą, jų atskirties ir, žinoma, savižudybės rizikos mažinimo klausimus.
Pensijos ir fizinė sveikata minima visų
„Užduodami klausimus kandidatams norėjome atkreipti dėmesį į dažnai pamirštmą problemą – vyresnių žmonių psichologinę sveikatą. Debatuose ši tema neliečiama, ne tik per šiuos rinkimus, tačiau ir bendrai per jokius. Nors šios problemos mastas yra didžiulis ir dėl demografijos linkęs tik didėti.
Pavyzdžiui, nepaisant gerėjančių savižudybių rodiklių 60+ amžiaus grupė sudarė 43,8 % visų nusižudžiusių, prieš porą metų šis skaičius buvo kiek daugiau nei 30 %. Lietuvos mastu 2021 m. ir 2022 m. statistikos palyginimas rodo, kad 70–74 ir 85+ amžiaus grupių savižudybių skaičius net ir išaugo“ – apie motyvaciją klausimams pasisakė fondo komunikacijos vadovas Lukas Tamulynas.
Pirmadienį vykusiuose debatuose kandidatai turėjo galimybę pasisakyti apie senjorus, tiesa, kaip jau yra įprasta, daugiausia buvo kalbama apie pensijų kėlimą ir iš kur tam rasti pinigų. Trumpai paminėta ir senjorų fizinė sveikata. Panašios temos dominavo kituose debatų formatuose, kada visi kandidatai sutarė dėl tikslo – didesnių išmokų, tačiau diskutavo apie priemonės iš kur tam gauti lėšų.
„Atsakymai iš esmės per daug nenustebino. Kiekvienas kandidatas tikrai turėjo vieną ar kelias geras idėjas, tačiau turėčiau pastebėti, kad didžioji dalis pasisakymų buvo šabloniški. Tai leidžia manyti, kad kandidatai nėra susipažinę su statistika, o šioji yra baisi. Taip pat per šią kampaniją jau tikrai visi sužinojome kas yra prezidento prerogatyva, o kas ne.
Miesto daugiabučiai kai kuriems senjorams yra tapę kalėjimo vienutėmis.
Deja, tai tampa komiška situacija, kad prezidento galių ribotumas prisimenamas, kai patogu ir pamirštamas, kai reikia pasakyti kažką populiaraus, pavyzdžiui, kad didinsime pajamas. Kviesčiau kandidatus susipažinti su mūsų tyrimo duomenimis, kuriuose galima matyti, kad ne regionuose yra daugiausiai vienišumo. Regionai neretu atveju turi bendruomenes, žmonės vieni kitus pažįsta, o miesto daugiabučiai kai kuriems senjorams yra tapę kalėjimo vienutėmis“, – kandidatų pasisakymus apibendrino L.Tamulynas.
Kandidatų atsakymus pateikiame pagal tokį eiliškumą, kaip jie kalbėjo „Laisvės TV“ organizuotuose debatuose. Kalbos neredagavome. Deja, atsakymų raštu negavome iš trijų kandidatų, net po priminimo skambučiu, tie patys kandidatai nedalyvavo ir jau minėtuose debatuose, todėl jų atsakymų pateikti negalime.
Giedrimas Jeglinskas
„Regionai tuštėja, nebeteikiamos tokios paslaugos kaip paštas, Sodra, dingsta mokyklos, mažėja regionai – mažėja tas bendruomeniškumo jausmas. Mes visi turime kurti bendruomenes, o dabar nuo jų tolstame. Ką mes turėtume padaryti ir greitai – tai sustiprinti finansavimą ir dėmesį tokioms organizacijoms. Senjorams nereikia kažkokios paramos, jiems reikia vietos, kur jie galėtų kartu susitikti, pabendrauti. Tai duoda akstiną gyvybiškumui, veiklai, ir tai yra nuostabus dalykas.“
Andrius Mazuronis
„Aš sutinku, kad ši problema plačiąją prasme yra susijusi su socialinių ir psichologinių paslaugų prieinamumu, ypatingai regionuose. Visų pirma, vyresnio amžiaus žmonėms užimtumo nėra, tai yra nėra skatinimo bendruomenių centrų įsikūrimui, trečiojo amžiaus universitetų įsikūrimui ir analogiškoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Iš valstybės pusės, kur, mano nuomone, yra didžiulė spraga ir ne tik regionuose, bet ir Vilniaus mieste, didžiuosiuose miestuose – psichologinės pagalbos prieinamumas. Gebėjimas valstybinėse įstaigose nemokamai gauti psichologo konsultaciją. Psichologų yra per mažai, jie yra neprieinami, jų paslaugos yra sunkiai gaunamos arba atskirais atvejais išvis negaunamos.“
Ingrida Šimonytė
„Norėčiau pabrėžti, kad tai yra vyriausybės prerogatyva ir vyriausybė tose temose daug daro. Aš esu pažadėjus konkrečiai Zitai Žebrauskienei [M.Čioboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė – aut. past.], kad turėsiu specialią tarybą, specialų formatą klausimų su senjorais aptarimui. Kadangi visiškai pritariu, kad labiausiai ko reikia – tai, kad žmonės jaustųsi reikalingi.
Jie gali jaustis reikalingi per įvairias veiklas, trečio amžiaus universitetas yra puikus dalykas ir ne todėl, kad ten žmonės susirenka pabūti, o todėl, kad jie ten daug sužino, išmoksta ir įgyja įgūdžių, kurių niekada neturėjo, mokosi kalbų. Tiesiog tai yra ne socialinė paslauga, o visai kitokio pobūdžio veikla.
Tą reikia skatinti, kiek reikia skirti ir finansinių išteklių ir tą turi daryti vyriausybė. Tačiau manau, kad prezidentas rodydamas pagarbą šitai mūsų visuomenės grupei tikrai gali kartas nuo karto susitikęs su senjorų organizacijom, vyriausybe tuos klausimus aptarti ir ieškoti kažkokių galbūt tobulinimų.“
Dainius Žalimas
„Visų pirma sutikčiau, kad prezidentas gali rodyti politinę arba moralinę lyderystę sprendžiant šį klausimą ir tai yra labai svarbu formuojant bendrą tolerancijos kultūrą visoje Lietuvoje. Čia nesvarbu: senjorų atžvilgiu, moterų atžvilgiu, žmonių su negalia atžvilgiu. Kodėl dažniausiai įvyksta šita izoliacija, nes kažkas, šiuo atveju dėl amžiaus, yra nurašomas.
Prezidentas galėtų daug padaryti formuodamas bendrą tokią kultūrą ir skatindamas veikti. Visą kitą, kas čia jau ir minėta buvo ir įtraukusis užimtumas, tai reikia skatinti, kad senjorai kiek ilgiau, ir čia visų mūsų interesas, išliktų darbo rinkoje. Be abejo ir mokymasis visą gyvenimą bei socialinių paslaugų prieinamumas ir apskritai jų tokio bendruomeniškumo skatinimas. Tikrai to, kas vyksta Vilniuje nesulyginama su regionais ir norėtųsi perkelti.“
Remigijus Žemaitaitis
„Iš tikrųjų tai, ką premjerė ir Dainius [Žalimas – aut. past.] atsakė nėra tai prezidento funkcija, jis gali būti tik kaip moralinis dalykas. Mes vieno dalyko, ko nekalbame – tai senjorų įtraukimas į savanorystę , kas tikrai šiuo metu Lietuvoje šiek tiek šlubuoja, ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas.
Aš lygiai taip pat pas save susidūręs esu, yra senjoras 67 metų, jis nori dirbti, bet jis negali dirbti pilnu etatu, jis gali 0,25 ar 0,5 etatu, bet aš jo negaliu įdarbinti, nes mokesčiai yra pakankamai dideli. Tai čia reikėtų keisti šiek tiek darbo apmokestinimo sistemą, kad žmonės, kurie yra senjorai, kurie pensininkai, kad jie vis dėl to darbo rinkoje išliktu kuo ilgiau.“
Tikslai ir siekiai
„Mūsų, kaip M.Čiuželio labdaros ir paramos fondo tikslas – į viešąjį diskursą grąžinti diskusijas apie amžėjimą ir senjorų psichologinę sveikatą. Todėl tai, kad kandidatai apie tai kalbėjo, yra sveikintinas dalykas. Tiesa, gaila, kad ne visi kandidatai rado laiko atsakyti į siųstus klausimus, tačiau tikiu, kad tiek su išrinktu kandidatu, tiek su kitais politikais turėsime galimybę diskutuoti dėl geresnės senjorų ateities“ – užbaigė L.Tamulynas.
