Asociacijos „Lyderė“ pranešime spaudai rašoma, jog diskusijoje dalyvavę 6 partijų atstovai vieningai sutarė, jog lyčių lygybė būtina mūsų valstybės ekonominiam vystymuisi ir būtina pasitelkti kiek galima platesnį komunikacijos priemonių ratą tai ištransliuoti visuomenei. Nors per pastarąjį dešimtmetį viešojoje erdvėje matome stipresnį moterų balsą ir pozicijas visuomenėje, bet iki šiol susiduriame su statistika, jog moterų ir vyrų atlyginimai skiriasi 14 proc., o didžiausių įmonių valdybose moterys sudaro tik 17 proc.
Diskusijos metu politikai akcentavo, jog lyčių lygybė – kompleksinė problema, reikalaujanti vienu metu kompleksinių pokyčių, o pradėti reikėtų nuo valstybinės švietimo sistemos pertvarkos, įgalinančios kiekvieno lygias galimybes, taip pat būtina užtikrinti atitinkamą atstovavimą aukščiausiuose postuose.
„Svarbu turėti didesnį procentą politikoje, nes tai daro įtaką efektyvesniam lyčių lygybės užtikrinimui įstatyminėje bazėje. Vis dar girdime, jog lyčių lygybės problema yra moterų reikalas, kurį jos pačios ir turi tvarkytis, todėl norime keisti šį stereotipinį požiūrį, jog lyčių lygybės problemos turi rūpėti tik moterims“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovė Rūta Miliūtė.
Išmokos tėvams
Viena esminių problemų, akcentuota asociacijos „Lyderė“, – dabartinė nesubalansuota vaiko priežiūros sistema.
„Nesubalansuota sistema lemia moterų pasirinkimą tik po 2 metų išmokų gavimo grįžti atgal į darbo rinką, nes Lietuvoje nepakanka formalių vaiko priežiūros paslaugų pasiūlos. Lietuvoje tik 33 % vaikų iki trejų metų gauna prieigą prie ankstyvojo amžiaus ugdymo. Tuo tarpu Danijoje, pirmaujančioje lyčių lygybės klausimu, tokių paslaugų suteikiama daugiau nei 80 % vaikų iki 3 metų“, – problemas akcentavo Dovilė Burgienė, viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų.
Asociacija „Lyderė“ siūlo alternatyvą ilgai išmokų sistemai:
-
Leisti steigtis namų sąlygų vaikų darželius (creshe), kuriuose vaikai galėtų būti paliekami bent daliai dienos jau nuo 6 mėnesių. Jei lauksime, kol savivaldybės pristatys pakankamai darželių, tai kainuos labai daug ir užtruks labai ilgai. Sukuriant saugų mažesnių vienetų privačių paslaugų tinklą, galėsime suteikti visiems finansiškai prieinamas paslaugas.
-
Vietoj tiesioginės išmokos tėvams net 2(!) metus, nors jie ir dirba, kaip dabar yra, išmoką mokėti tiesiogiai paslaugą suteikusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Taip būtų užtikrinta skaidri, pinigus į biudžetą pritraukianti sistema, iš kurios galima toliau finansuoti paslaugų tinklo plėtrą. Tai taip pat ištrauks pinigus iš šešėlio, kurie auklėms dažnai mokami „vokelyje“.
-
Nustatyti tėčiams „prarandamą“ dalį vaiko priežiūros laikotarpio/išmokos.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pritarė asociacijos „Lyderė” vizijai sukurti visiems prieinamą formalių paslaugų tinklą, pažymint namų sąlygų darželių (creshe) būtinybę, nes tai skatina šeimos verslumą ir tuo pačiu sprendžia infrastruktūros trūkumo klausimą.
„Nepakankama paslaugų pasiūla vėliau pasireiškia šiais neigiamais rodikliais: moters, turinčios vaikų, pajamų lygis mažesnis nei toje pačioje pozicijoje esančios moters, neturinčios vaikų. Dažniausiai tai veda link priklausomybės nuo vyro, gaunančio didesnes pajamas šeimoje. Vėliau tai skaudžiai atsiliepia senatvėje, nes moters darbo stažas ir gautas atlyginimas būna mažesni nei vyro, tad moteris, likusi viena, gyvena ties skurdo riba“, – teigė D.Burgienė.
Gimstamumas taip pat koreliuoja su ekonomine gerove bei palengvina valstybinių išmokų naštą valstybei. Lietuvos visuomenė yra senėjanti visuomenė ir valstybė ne vienerius metus kelia tikslą skatinti gimstamumą mūsų šalyje. Statistika rodo, jog tokiose šalyse, kuriose išmokos laikotarpis trumpesnis, bet yra suteikiamas pilnas paslaugų spektras vaiko priežiūrai, yra didesnis gimstamumas (tarkim, Danijoje) nei šalyse, kuriose valstybės suteikiamos išmokos mokamos ilgiau.
Lyčių lygybė
Diskusijoje Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį į tai, kad reikia keisti visuomenės suvokimą. Pasak jo, reikia keisti ekonominio saugumo sąvoką į finansinį autonomiškumą, tai skatina asmens tobulėjimą bei motyvaciją įgyvendinti geriausią savo potencialą.
Partijų sąrašuose lyčių balansą geriausiai yra užtikrinusi Laisvės partija, kurios atstovės Ievos Pakarklytės teigimu, partijos sąraše 41 % sudaro moterys, net neturint išankstinės kvotų nuostatos.
Iniciatyvą laikytis moterų ir vyrų užimamų pozicijų kvotų palaiko Lietuvos Žaliųjų partija. Jos atstovės Ievos Budraitės teigimu, partija rinkimų programoje yra numačiusi įteisinti kvotas pagal lytį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose, tarybose ar kituose kolegialiuose valdymo organuose.
„Taip pat bus siekiama ir Civilinio kodekso pataisų, kurios leistų įteisinti vadinamąjį dviasmenio (co-chair) pirmininkavimo institutą ir tokiu būdu garantuoti, kad vadovu, pavyzdžiui, partijos galėtų būti ir moteris, ir vyras, o jų balsas būtų vienodai lygiavertis“, – teigė I.Budraitė.
Asociacija „Lyderė“ siekia kartu su būsimo Seimo atstovais sukurti terpę lyčių lygybei augti. Visų pirma, lyčių lygybės užtikrinimui yra svarbus tolygus moterų ir vyrų pasiskirstymas aukščiausiuose postuose tiek viešame, tiek privačiame lygmenyse. Tai galima padaryti minkštosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, edukacija, komunikacijos kampanijomis, arba griežtesne kvotų sistema.
-
D.Grybauskaitė pasisakė už lyčių lygybę sporte: „Moterims reikia didžiausio palaikymo“
-
Lyčių ekspertės – apie COVID-19 ir kritinę moterų situaciją: kenčia smurtą šeimoje, laiko norma tenkinti vyro seksualinius poreikius
-
Lyčių lygybės specialistai ragina vertinti pandemijos padarinius vyrams ir moterims
-
Kaip stereotipai trukdo rinktis širdžiai artimą profesiją
-
Ieva Pakarklytė: Atviras laiškas Prezidentui. Nematomos moterys
-
Švietime stereotipus laužanti Marija: „Šių dienų būviui tiesiog nebetinka vien vadovėlinis mokymas“
-
Brazilija rodo pavyzdį: vyrai ir moterys rinktinėse uždirbs tiek pat
Edukacinės priemonės kelia sąmoningumą, todėl yra svarbu pradėti skleisti 50/50 taisyklės naudingumą jau dabar. Kitas svarbus pokytis – sukurti geresnes sąlygas moterų ir vyrų sugrįžimui į darbą auginant vaikus. Be prieš tai pasiūlytų pokyčių, valstybė gali prisiimti skatintojos vaidmenį įmonėms, kurios sėkmingai ir efektyviai gerina vidinę kultūrą. Įmonės turėtų suteikti lankstaus darbo grafiko galimybę, darbą nuotoliniu būdu ir, remiantis užsienio šalių pavyzdžiu, savo įmonės patalpose steigti patalpas, skirtas bent kelių valandų vaiko priežiūrai bei pritaikyti esamą infrastruktūrą vaiko priežiūrai darbo vietoje.
