„Už tą, kuris darbais myli Vilnių“
R.Šimašius, paklaustas, už ką atidavė savo balsą, teigė, kad už tai, jog geri dalykai Vilniuje nesustotų. „Už tą merą, kuris darbais, o ne žodžiais myli Vilnių ir parodo, kad iš tikrųjų galima judėti pirmyn labai sparčiai“, – sakė dabartinis meras.
Jis ragino visus vilniečius palaikyti jo kandidatūrą ir dalyvauti rinkimuose. Esą būtent rinkėjai yra svarbiausi, ne kitų partijų, politinių jėgų palaikymas. Pergale R.Šimašius sakė tikįs, bet rezultatų prognozuoti nenorėjo – jie bus aiškūs sekmadienį vėlai vakare.
Paklaustas, ko palinkėtų A.Zuokui, R.Šimašius nusijuokė: „Palinkėčiau ramybės gal. Ramybė labai svarbi gyvenimo dalis, principas.“
Anot R.Šimašiaus, rinkimų kova prieš antrąjį turą buvo gana aštri, esą dar iki sekmadienio gali būti visko, tačiau jis esąs pasiruošęs bet kam. Taip pat dabartinis meras priminė ir kovas prieš ketverius metus, paminėjo ir 2003-iuosius, kai, R.Šimašiaus žodžiais tariant, buvo pasitelktos ir tokios priemonės kaip tarybos nario pagrobimas.
Jeigu laimės rinkimus, jis mato galimybių dirbti su visomis į tarybą išrinktomis politinėmis jėgomis, esą ir A.Zuoko koalicijoje yra tokių žmonių, su kuriais darbas tikrai būtų įmanomas.
Mero žmona A.Matulaitė tikino, kad ji balsuotų už R.Šimašių net ir tuo atveju, jeigu jis nebūtų jos vyras. „Mano vertybės paprastos“, – teigė A.Matulaitė, tikindama, kad palaiko vyrą visur ir visada, kaip ir jis ją.
„Aš manau, kad mūsų šeimai čia nuostolis jo ėjimas į merystę, niekad neslėpiau to fakto, bet Vilniui tai tikrai laimėjimas. Be to, matau vyro degančias akis“, – sakė A.Matulaitė.
R.Šimašius teigė iš anksto balsavęs visų pirma dėl to, kad būtina atlikti pilietinę pareigą. O sekmadienį dar sūnaus gimtadienį atšvęsti turės.
Kreipėsi į prokurorus
A.Zuokas sakė balsavęs iš anksto, nes savaitgalį prieš rinkimus, kai baigiasi rinkiminė agitacija, nori pabėgti iš Vilniaus, nebūti tame laukime. Jis taip pat patvirtino, kad kreipėsi į prokurorus, prašydamas ištirti R.Šimašiaus teiginius dėl esą A.Zuoko paimto šimtątūkstantinio kyšio iš Prancūzijos bendrovės „Veolia“.
Paprašytas įvertinti priešrinkiminę kovą, A.Zuokas sakė, kad jaučiamas didžiulis skirtumas palyginti su 2015 metais, nes tuomet esą visos kitos politinės partijos parėmė R.Šimašių, o dabar to nėra.
„Aš jaučiu didelę vilniečių paramą ir kitų dalyvių rinkimuose, tai iš esmės keičia situaciją, todėl aš tikiuosi pergalės šiuose rinkimuose, o svarbiausia, kad laimėtų Vilnius ir vilniečiai“, – kalbėjo A.Zuokas, prognozuodamas, kad balsai pasiskirstys 48 ir 52 proc. jo naudai.
Tris kadencijas Vilniaus meru dirbęs A.Zuokas taip pat paminėjo, kad socialinėje medijoje dabar plintantys priminimai apie jo teistumą ir istoriją su Vilmantu Drėma tik parodo, kaip kovoja tie, kurie neturi idėjų miestui. Anot A.Zuoko, 2003-2004 metais jis „gynė Vilnių nuo nušalinto prezidento Rolando Pakso aplinkos veiksmų ir tam tikrų tikrai kriminalinio verslo pasaulio įtakų“. Vis dėlto, kad kalbant apie šiandieninį politikos supratimą ten buvo visko, jis pripažino.
Agnė Zuokienė, atėjusi balsuoti kartu su vyru, teigė apsisprendusi lengvai ir balsavusi už savo vyrą: „Artūras tikrai myli Vilnių ir aš matau didžiulį skirtumą tarp dabartinio mero ir Artūro. Tai miestas, kuriame aš gimiau, kuriame užaugau ir kuriame ruošiuosi gyventi ir man labai svarbu, kad tam miestui vadovautų žmogus, kuris žino, kaip tai daryti.“
Ji patvirtino ketinanti dirbti taryboje, o paklausta, ar tai netaps tarpusavio pykčio priežastimi, sakė: „Aš tikiuosi, kad palaikusiu jo sprendimus, jo siūlymai ir mano nuomonė sutaps.“
Po rinkimų A.Zuokas sakė galėsiąs dirbti su tokia koalicija, kuriai bus svarbu dirbti su meru ne feisbuke. Trečiadienį jis sakė susitiksiąs su ekonomikos ir investicijų ministru, „valstiečių“ Vilniaus skyriaus lyderiu Virginijumi Sinkevičiumi, bet kalbėsią ne apie paramą antrajam mero rinkimų ture, o Vilniaus reikalus, tarp jų – ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, nes čia sostinė vėluoja.
V.Sinkevičius nepalaiko nė vieno
Tačiau balsuoti irgi iš anksto atėjęs V.Sinkevičius teigė, kad susitikimas su A.Zuoku bus, bet jis pats nė vieno iš kandidatų palaikyti prieš antrąjį turą neketina.
„Važiuojant galvojau apie rinkimus ir pirma atėjusi į galvą frazė buvo „Vakarų fronte nieko naujo“. Nematau, kad kandidatai skirtųsi iš esmės ir kad Vilniuje būtų esminiai pokyčiai. Man pirmiausia svarbu mūsų programos įgyvendinimas, ką mes pabrėžėme, tai dėmesys gyvenamiesiems rajonams, didesnis dėmesys šeimos ir ypatingai vaikų užimtumui. O kaip Vyriausybės atstovui, kuriam reikės dirbti su Vilniaus vadovu, esminis dalykas yra pasitikėjimas. Tai ir buvo lemiamas argumentas renkantis tarp dviejų kandidatų“, – sakė V.Sinkevičius.
Paklaustas, kaip sekėsi dirbti su dabartiniu meru, V.Sinkevičius pripažino, kad situacija gerokai pagerėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi tapus Povilui Poderskiui. Tačiau su meru esą buvę taip, kad ne viskas padaryta iki galo, tinkamai ir labai gerai.
Jis yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas, tačiau tikino skyrius taip pat paramos nė vienam kandidatui neišsakys, nors partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ir yra pasakęs, kad balsuotų už A.Zuoką.
Pirmajame ture laimėjo R.Šimašius
Pirmajame ture vilniečiams teko rinktis net iš 17-os kandidatų, tačiau į antrąjį turą pateko, kaip ir prognozuota, R.Šimašius ir A.Zuokas. Dabartinis meras surinko 37,33 proc. balsų, o jo pirmtakas, meru buvęs jau tris kadencijas, tačiau nė karto nerinktas tiesiogiai, – 22,7 proc. balsų.
Į Vilniaus tarybą pateko penkios politinės jėgos. R.Šimašiaus suburtas rinkimų komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ iškovojo 17 mandatų, A.Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ – 10. Toliau rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 9 mandatais, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ – 6 vietos taryboje, Darbo partija su 5 nariais ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės tris vietas. Pastaroji partija į Vilniaus tarybą pateko pirmą kartą.
Antrasis merų rinkimų turas visoje Lietuvoje vyks kovo 17-ąją, sekmadienį. Merus pirmajame ture išsirinko 19-os savivaldybių gyventojai, tarp jų – ir dviejų didžiųjų miestų – Kauno bei Šiaulių. Antrajame ture paaiškės dar 41 savivaldybių vadovas.
