Beveik visi prezidento posto pasiryžę siekti politikai turi interneto svetaines. Jose dalis kandidatų skelbia programines nuostatas, pasakoja apie save, atskleidžia visuomenei galbūt mažiau žinomų faktų iš savo gyvenimo.
Pavyzdžiui, Ingridos Šimonytės interneto svetainėje galite sužinoti, kad ji yra „būsima prezidentė“. Sauliaus Skvernelio – jog jis domisi kulinarija. Arba kad Gitaną Nausėdą savo estetika keri lauko tenisas. Valdemaro Tomaševskio internetinėje erdvėje galima pamatyti jo vestuvių nuotrauką.
Moka rišti pelėdas
Konservatorių kandidatės į prezidentus I.Šimonytės interneto svetainėje yra kelios rubrikos. Jose – informacija apie politikę, kodėl ji kandidatuoja rinkimuose, pateiktos programinės gairės, nurodoma, kaip galima paaukoti jos rinkimų kampanijai, jos atstovų kontaktai.
Taip pat yra galimybė nusiųsti I.Šimonytei klausimą. „Nesidrovėkite! Užduokite klausimą būsimai Prezidentei“, – teigiama joje.
Interneto svetainėje kandidatė pirmu asmeniu pasakoja apie save: kur gimė, augo, kokią mokyklą baigė, kur studijavo, kaip klostėsi jos karjera, pateikia paaiškinimą dėl sprendimų per ekonominę krizę, kai ji dirbo finansų ministre.
Čia ji atskleidžia, kad mokykloje jai puikiai sekėsi visi dalykai, išskyrus dailę, kurios esą niekas tuo metu net nemanė mokyti, ir darbelius, kuriems tiesiog buvo ne laikas.
„Vėliau pasitaikė puiki dailės mokytoja Saulė, ji įrodė, kad ir piešti įmanoma pramokti, o smalsumas privertė išmokti ir virti, ir siūti, ir siuvinėti kryželiu, ir netgi rišti pelėdas macramé technika“, – rašoma interneto svetainėje ingridasimonyte.lt.
O smalsumas privertė išmokti ir virti, ir siūti, ir siuvinėti kryželiu, ir netgi rišti pelėdas macramé technika.
Čia skelbiamose programinėse gairėse I.Šimonytė nurodo kokius, jos akimis, išbandymus turime įveikti, konstitucinių teisių apsaugą, dalijasi mintimis apie tai, kodėl piliečiai nusigręžia nuo valstybės, kodėl reikia kitokios politikos ir susitarimo vardan Lietuvos, kalba apie mūsų šalį Europos Sąjungoje, valstybės saugumą.
Nurodo mėgstamiausią spalvą
G.Nausėdos interneto svetainėje nauseda2019.lt galima sužinoti apie kandidato į prezidentus biografiją, žadamą gerovės valstybės modelį, paskaityti straipsnių apie G.Nausėdą, peržiūrėti vaizdo įrašus, nuotraukų galeriją.
Taip pat yra skiltys, kuriose nurodoma, kaip galima finansiškai paremti G.Nausėdos rinkimų kampaniją, tapti jos savanoriu. Čia vykdomas ir projektas „Kava su Gitanu“. Surinkus septynių žmonių grupę, galima registruoti kvietimą susitikti su kandidatu.
Interneto svetainėje skelbiamą biografiją G.Nausėda yra padalijęs į 17 periodų. Čia pateikiama lakoniška informacija.
Pavyzdžiui, kad 1970–1977 metais jis buvo moksleivis Klaipėdos muzikos mokykloje, berniukų chore „Gintarėlis“, arba kad 2008–2018 metais jis ėjo SEB banko prezidento patarėjo, vyriausiojo ekonomisto pareigas.
Čia pateikiama ir kitokios informacijos. Tarkime, kad mėgstamiausia G.Nausėdos spalva yra sodriai mėlyna, o muzikos kompaktinis diskas sielai – Peterio Gabrielio „Scratch my back“ ir panašiai.
Pateikiamoje Gerovės valstybės vizijoje G.Nausėda aiškina ją grindžiantis trimis nuostatomis: pagarba, saugumu ir gerove. Politikas kalba ir apie tai, kad valstybėje būtina užtikrinti pagarbą Konstitucijai, piliečiams, valstybei, užsienio politiką, socialinės atskirties mažinimą, savivaldos įgalinimą, švietimą ir panašiai.
Tobulina anglų kalbos žinias
Prezidento posto taip pat siekiančio premjero S.Skvernelio interneto svetainėje, kurios adresas saulius-skvernelis.lt, pateikiama jo siūloma vizija Lietuvai.
Ją S.Skvernelis teigia turintis vieną. „Lietuva – tai mes visi, dirbantys savo brangios Tėvynės labui ir vizijas paverčiantys realybe“, – rašoma jo rinkiminėje svetainėje. Taip pat yra išvardyta, už kokią Lietuvą jis pasisako.
Taip pat čia patalpinta jo rinkimų programa, kurioje kalbama apie užduotis ir pokyčius teisingumo bei teisėtvarkos, taip pat saugumo bei gynybos srityse, išdėstyti Europos ir užsienio politikos principai, žadama socialinė politika, švietimo, kultūros ir sporto prioritetai, ekonominės ir regioninės politikos užduotys.
Interneto svetainėje nurodoma ir tai, kaip galima paremti S.Skvernelio rinkimų kampaniją, prisijungti prie savanorių komandos. Yra nurodyti centrinės S.Skvernelio rinkimų atstovybės kontaktiniai asmenys.
Skaitant S.Skvernelio biografiją galima sužinoti ne tik apie tai, kokius universitetus jis yra baigęs ar kur dirbęs, kiek kartų skatintas ir apdovanotas, bet ir tai, kad laisvalaikį jis leidžia su šeima, važinėja dviračiu, žaidžia krepšinį, domisi istorija ir kulinarija.
Be to, jis nurodo nuolat tobulinantis anglų kalbos žinias.
Dalį informacijos S.Skvernelio internetinėje svetainėje galima skaityti ir trimis užsienio kalbomis kalbomis: anglų, rusų ir lenkų.
„Beveik prezidentinis“ sveikinimas
Kandidato Arvydo Juozaičio interneto svetainėje arvydasjuozaitis.lt skelbiama jo biografija, valstybės politikos gairės viešam svarstymui „Lietuva yra čia“, 15 puslapių programinės nuostatos, nurodomas rinkimų štabas, publikuotos su juo susijusios naujienos, vaizdo įrašai ir panašiai.
Interneto svetainėje taip pat yra skiltis: „Asmeniška“. Joje, pavyzdžiui, skelbiamas „Beveik prezidentinis Arvydo Juozaičio sveikinimas 2019-tiems metams“.
2018 metų pabaigoje pasidalyta ištrauka iš rašomos knygos, Kalėdų išvakarėse – šeimyninėmis nuotraukomis ir sveikinimu.
Išsamioje A.Juozaičio biografijoje nurodytos jo studijos, darbinė, mokslinė, visuomeninė-politinė, kūrybinė veikla, sportiniai pasiekimai, išleistos knygos, pagal jo pjeses pastatyti spektakliai, sukurti dokumentiniai filmai, gauti apdovanojimai.
Ne viskas A.Juozaičio internetinėje svetainėje yra atnaujinta. Nors parašų rinkimas už pretendentus į kandidatus jau baigėsi, joje ketvirtadienį dar kviesta pasirašyti už jo registraciją rinkimuose.
Lygiai taip pat parašus savo interneto svetainėje mindaugaspuidokas.lt „teberenka“ ir Mindaugas Puidokas.
Čia jis taip pat skelbia savo biografiją, viziją, filmuotą medžiagą iš konferencijų, kuriose dalyvavo. Taip pat – duomenis, reikalingus paaukoti jo rinkiminei kampanijai, kontaktus, rinkiminės kampanijos savanorio anketą ir panašiai.
Kviečia ginti Marijos žemę
Socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio specialiai rinkimams sukurtoje interneto svetainėje andriukaitis2019.lt kol kas informacijos pateikiama kukliai.
Čia dar negalima rasti ir jo rinkimų programos. Dalis apie biografiją pavadinta „Nuo Gulago tremtinio iki Europos Komisijos komisaro“.
Atsidarius Centro partijos kandidato į prezidentus Naglio Puteikio interneto svetainę puteikis.lt negalima suprasti, kad jis kandidatuoja į prezidentus.
Tarkime, tituliniame puslapyje skelbiama informacija, kaip susisiekti su juo ar jo komandos atstovais. Tiesa, yra interaktyvi juostelė, kurioje nurodoma, kad Centro partija ir N.Puteikis prašo paramos – paaukoti savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.
Gana plačiai jis aprašo savo biografiją. Joje galima sužinoti N.Puteikio karjeros vingius ar tai, kur jis susipažino su būsimąja žmona, kas jam padėjo išvengti pašalinimo iš Vilniaus universiteto, kuriame studijavo.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidato į prezidentus Valdemaro Tomaševskio internetinėje svetainėje vtomasevski.lt ketvirtadienio rytą dar buvo skelbiama ne nauja, o sena jo, kaip kandidato į prezidentus 2009 metais, rinkimų programa.
Tai, kad ji – sena, buvo galima suprasti iš kai kurių jos teiginių. Tarkime, joje sakoma, kad „per beveik 20 mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo metų...“ (Lietuva nepriklausomybę atkūrė 1990 metais, t. y. prieš 29 metus), esamu laiku kalbama apie pasaulį krečiančią ekonominę krizę, nors ji vyko prieš dešimtmetį, ir panašiai.
Tiesa, V.Tomaševskis žadėjo, kad dar ketvirtadienį informacija bus atnaujinta. Ketvirtadienio vakarą svetainėje atsirado nauja rubrika, pavadinta „Prezidento rinkimai 2019“.
Joje pateikiama V.Tomaševskio biografija, pasakojama apie politinę veiklą ir ankstesniuose rinkimuose pelnytą rinkėjų pasitikėjimą, pateikiamas kreipimasis į Lietuvos žmones.
Jame politikas be visa ko kviečia dalyvauti rinkimuose, demokratiniame politiniame procese ir kartu „apginti Marijos žemę nuo šiuolaikinės iškrypusios neoliberaliosios ideologijos grėsmių“.
V.Tomaševskio interneto svetainėje galima pamatyti jo vestuvių nuotrauką. Taip pat sužinoti, kad gyvenime ir politinėje veikloje jis vadovaujasi dekalogu bei gyvenimo moto: „Dievas – Garbė – Tėvynė“.
V.Tomaševskio interneto svetainėje informaciją galima rasti ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų bei anglų kalbomis.
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis savo interneto svetainės neturi. Jis aiškino, kad naudojasi feisbuku, tviteriu.
Ne traukos centras
Peržvelgęs kandidatų į prezidentus interneto svetaines, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas sakė nieko labai išskirtinio nepamatęs.
Jis aiškino, kad matomumas yra skaidomas į tris kertines dalis: valdomus kanalus, tarp kurių – interneto svetainės, naujienlaiškiai, socialinės medijos, vadinamuosius uždirbto dėmesio kanalus, t. y. dažniausiai žiniasklaidą, kuri kalbina politikus, kviečia į debatus ir panašiai, bei perkamą reklamą.
A.Katausko teigimu, asmeninėse interneto svetainėse kandidatai gali patys spręsti, koks bus turinys, kokia informacija skelbiama. Kandidatai į prezidentus savo svetainėse skelbia programines nuostatas, kviečia paremti finansiškai, savanoriauti ir panašiai. Be to, pateikia norimą informaciją apie save pačius.
„Kandidatų internetinių svetainių pagrindinis tikslas, kaip ir minėjau, yra užfiksuoti kertinius dalykus, kuriuos nori pasakyti esminiais klausimais. Ir toliau yra resursų susirinkimas. Tai yra piniginiai resursai, kiek ateina per ten, administraciniai resursai – pagalba, savanoriai“, – sakė jis.
A.Katausko vertinimu, kandidatų į prezidentus interneto svetainės nėra traukos centras. Esą iš esmės jos padarytos tarsi enciklopedijos, ne tokios, kurios diktuotų temas, darbotvarkę, komunikaciją.
Nelengva atrasti
Kai kuriose Vakarų šalyse kandidatų interneto svetainėms skiriama nemažai dėmesio. Pavyzdžiui, sukuriamos kelios kandidatuojančių politikų svetainių versijos ir stebima, kurioje interneto vartotojai praleidžia daugiau laiko.
Pasak A.Katausko, tarkime, vienoje svetainės versijoje paskelbiama vienokia politiko nuotrauka, kitoje – kitokia, o tuomet žiūrima, per kurią interneto svetainę pavyksta surinkti daugiau paramos lėšų. Kiek analizavo pagrindinių mūsų kandidatų svetaines, jis pastebėjo, kad jų tėra viena versija.
„Jeigu paimtumėme vakarietiškus standartus ir kriterijus, vis tik juos reikia priderinti prie mūsų aktualijų. Mūsų kandidatai yra pasirinkę kitus kanalus, kaip savo pagrindinius kanalus, komunikacijai, o ne savo svetaines. Faktas. Ar tai yra gerai, ar blogai, čia galima diskutuoti.
Bent pagrindiniai kandidatai yra tikrai ganėtinai stiprūs socialinėse medijose, dažnai naudoja socialines medijas, kaip antrinį savo kanalą, kuris jiems suteikia labai daug galimybių. Ir, ko gero, daugiau. Tiesiog, pavyzdžiui, I.Šimonytei perkelti savo lankytojus į internetinę svetainę iš socialinių medijų yra iš tikrųjų titaniškas uždavinys, ir tada tu turi galvoti, ar iš tikrųjų to reikia“, – pabrėžė A.Katauskas.
Mūsų kandidatai yra pasirinkę kitus kanalus, kaip savo pagrindinius kanalus, komunikacijai, o ne savo svetaines.
Be to, kaip pastebėjo ekspertas, nežinant kandidatų interneto svetainių adresų, naudojantis internetinėmis paieškos sistemomis juos rasti nėra labai lengva. Pirmiausia pateikiamos nuorodos, tarkime, į naujienų portalus.
Informacijos ieško kitur
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Kauno technologijos universiteto dėstytojas Mažvydas Jastramskis mano, kad kandidatų interneto svetainės nėra labai svarbios, nes žmonės neieško jose informacijos.
„Kiek žiūrėjau tas svetaines, jos gana tvarkingos. Galima rasti biografijas, galima rasti programas. Aišku, vizualizacija gal kažkiek ir skiriasi, priklausomai nuo kandidato. Pirmaujančių I.Šimonytės ir G.Nausėdos atrodo kažkaip patraukliau akiai. A.Juozaičio toks paprastesnis dizainas. Bet vėlgi, aš nesu šitų dalykų specialistas.
Įdomu man, pavyzdžiui, kad pas G.Nausėdą nėra parašyta „Programa“, yra iš karto „Gerovės valstybė“. Pas I.Šimonytę yra programinės gairės. Bet apskritai yra pasiūlymai savanoriauti, kas kaip ir toks, sakyčiau, kampanijų standartas šiais laikais. Bet nesureikšminčiau aš tų svetainių“, – kalbėjo politologas.
Politika besidomintys vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, anot M.Jastramskio, daugumą informacijos gauna iš televizijos. Jaunesni žmonės – iš socialinių tinklų.
