„Lietuvoje yra žmonių, manančių, kad aš arba tokie, kaip aš, neturi teisės būti Seimo nariais, dar daugiau – stovėti tokioje tribūnoje kaip galimas kandidatas į ministro pirmininko pareigybę. Gal tokių yra ir šioje salėje. Neabejoju, kad tarp jūsų čia yra ne vienas politikas, galintis būti geresniu kandidatu nei aš, puikiai žinau savo trūkumus. Tačiau tarp šių trūkumų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo“, – prisistatydamas Seimui sakė kandidatas.
Jo kandidatūrą į premjero pareigas ketvirtadienį pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Buvęs policijos vadovas ir buvęs vidaus reikalų ministras per Seimo rinkimus buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis, nors partijai nepriklauso.
Tarp šių trūkumų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo.
„Noriu suburti drąsią, vieningą, kompetentingą, skaidrią ir atsakingą pokyčių Vyriausybę“, – tvirtino S.Skvernelis bei ragino visus dirbti drauge „ir paprastų žmonių, ir elito labui“.
Didžiausias dėmesys – socialinėms problemoms
Prisistatydamas jis teigė, kad per 26 nepriklausomybės metus nuveikta išties nemažai, tačiau „nepaisant pasiekimų nemažai Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi“.
„Tą liudija savižudybių, priklausomybių bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija šiandieninių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynių, fone reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų mūsų valstybės valdyme“, – teigė S.Skvernelis.
Savo kalboje kandidatas akcentavo socialinių problemų sprendimą.
„Kursime šeimoms palankią aplinką ir sudarysime galimybę derinti darbo ir šeimos aplinką“, – teigė S.Skvernelis savo kalboje.
Jo teigimu, bus kuriama gimstamumo skatinimo programa, šeimoms palanki mokestinė sistema. Jis paminėjo, kad gyventojų pajamų mokesčio dydis turėtų priklausyti nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus. Taip pat žadėjo didinti neapmokestinamų pajamų dydį vaikus auginantiems tėvams.
Kandidatas į premjerus žadėjo, kad savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, įsteigti dienos užimtumo centrai socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams.
„Lietuva negali tylomis nykti“, – tvirtino jis.
Daug dėmesio savo kalboje S.Skvernelis skyrė įvaikinimui. Anot jo, būtina peržiūrėti įvaikinimo procedūras, kad būtų ir apgintos vaikų teisės, ir skatinamas įvaikinimas, kad daugiau vaikų rastų tėvus. Kandidato tvirtinimu, pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo šeimai privalu skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaikui išlaikyti vaikų namuose ar šeimynoje.
Jeigu bus paskirtas premjeru, kandidatas žadėjo, kad jo vadovaujama Vyriausybė daug dėmesio skirs ir kovai su smurtu. Planuojama stiprinti krizių centrų vaidmenį, užtikrinti reabilitacijos bei pagalbos galimybes agresoriui.
Negalima užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose, – teigė jis.
„Atėjo laikas sukurti veiksmingą reagavimo į smurtą prieš vaikus mechanizmą. Šis mechanizmas turi apimti visų suinteresuotų institucijų bei nevalstybinių partnerių bendradarbiavimą, užtikrinant veiksmingą smurto atpažinimą, operatyvų reagavimą, aiškias kiekvienos tarnybos funkcijas bei tarpusavio sąveikos taisykles, tęstinio probleminių šeimų stebėjimo priemones“, – teigė jis.
S.Skvernelis taip pat žadėjo sukurti vieno langelio principu veikiančio reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje sistemą, rimtai užsiimti patyčių prevencija.
„Negalima užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose“, – teigė jis.
Anot kandidato, tarp Vyriausybės uždavinių bus ir efektyvios, skaidrios sveikatos apsaugos sistemos sukūrimas. Ketinama parengti aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą.
Kalbėdamas apie regioninę politiką, S.Skvernelis akcentavo, kad čia turi būti užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė.
Jis pabrėžė, kad Lietuva užsienyje turi garsėti ne pigia, o kvalifikuota darbo jėga.
Gynybos finansavimas tik didės
Kandidatas į premjerus taip pat tvirtino, kad reaguojant į geopolitinę situaciją, būtina stiprinti šalies gynybines galias. Jis pareiškė, kad ilguoju laikotarpiu bus siekiama pereiti prie visuotinės privalomosios karo tarnybos įvedimo.
S.Skvernelis pakartojo, kad bus siekiama jau 2018 metais gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą.
„Labai aiškiai sakome – jeigu situacija nesikeis, 2 proc. BVP yra tik pirminė siekiamybė. Matome visas galimybes ir toliau nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai“, – sakė jis.
„Šiandien negalime sau leisti prabangos didinti finansavimą pamažu. Privalome siųsti aiškų ženklą partneriams ir valstybėms regione, kad į savo šalies gynybą žiūrime atsakingai, būtina didinti šauktinių skaičių ir Lietuvos kariuomenės pajėgumus“, – kalbėjo kandidatas.
Ketvirtadienį kandidatas į premjerus pradės susitikimus su Seimo frakcijomis. Balsavimas dėl S.Skvernelio skyrimo Vyriausybės vadovu turėtų vykti kitą savaitę.
Mokesčių ir pensijų sistemos bus pertvarkomos, jei reikės
„Tik esant objektyviam poreikiui, pertvarkysime mokesčių ir pensijų sistemas ir pagerinsime jų administravimą, griežčiau reglamentuosime biudžeto balanso ir valstybės skolos rodiklius, užtikrinsime didesnį Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą ir sumažinsime finansinę priklausomybę nuo jos, racionalizuosime viešojo sektoriaus išlaidas, taikysime kaštų ir naudos analizę, vertinant investicijas pakeisime viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, ateityje bus didinamas savivaldybių finansinis savarankiškumas, tačiau tuo pat metu bus stiprinama politinė ir finansinė kontrolė.
S.Skvernelis žada permainų energetikos srityje.
„Šiandien atėjo laikas žengti ir kitus žingsnius – modernizuoti energetikos sistemas bei patenkinti vartotojų lūkesčius suteikiant daugiau sprendimų galių vartotojams, kurie taptų aktyviu sisteminės energetinės pertvarkos dalyviu,“ – kalbėjo kandidatas į premjerus.
Pinigais iš „šešėlio“ biudžeto skylių neužkamšysime
„Tik traukdami pinigus iš šešėlio, savo biudžeto skylių neužkamšysime, bet tą reikia daryti“, – Seime ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.
Vienu Vyriausybės veiklos prioritetų jis vadina valstybės įmonių veiklos efektyvumą: „Čia glūdi didžiuliai resursai ir rezervai“.
Jis taip pat sako, kad nemažai lėšų padėtų sutaupyti pertvarkytas viešasis sektorius.
Jis taip pat sako, kad nemažai lėšų padėtų sutaupyti pertvarkytas viešasis sektorius.
S.Skvernelis be kita ko žada pokyčių valstybės finansams labiausiai imliose srityse – švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoje.
„Kalbant apie valstybės finansams labiausiai imlias sritis – švietimą, sveikatos ir socialinę apsaugą – čia pokyčiai irgi būtini, nes daug kur mes lėšas naudojame neefektyviai“, – teigė kandidatas į premjerus.
S.Skvernelio teigimu, Lietuvos šešėlinės ekonomikos mastai yra santykinai dideli: „Įvairių vertintojų vertinimai skiriasi nuo 15 iki 26 proc. bendrojo vidaus produkto“.
Jis žada „ne vien kovoti su žmonėmis ir verslu, veikiančiu ekonomikos šešėlyje“, bet ir kurti sąlygas ir paskatas, kad jie taptų skaidrios ir oficialios ekonominės veiklos dalyviais.
„Tam itin svarbus pasitikėjimas. Piliečių sąvoka su valstybe daugiausiai vyksta per savivaldybes, ar valstybės ir savivaldybių institucijas. Ar tai būtų savivaldybių administracijos, mokesčių inspekcija, darbo birža ir panašiai. Būtent šių institucijų veikslo efektyvumas ir piliečių aptarnavimo kokybė, didele dalimi formuoja požiūrį į valstybę ir savo vietą joje. Mokesčių mokėtojai turi teisę reikalauti, kad jų išlaikomos valstybės institucijos greitai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, o centrinė valdžia nustatytų skaidres ir aiškias jų veiklos taisykles, tada bus mažiau noro slėptis šešėliuose“, – aiškino kandidatas į premjerus.
Bandys perkrauti santykius su Lenkija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į premjerus kaimyninę Lenkiją įvardija strategine partnere ir sako dėsiąs visas pastangas, kad šiuo metu ne per geriausi santykiai su šia valstybe būtų perkrauti.
„Lenkija yra mūsų strateginis partneris, to niekada neslėpiau ir neslėpsiu, tiek kalbant apie mūsų šalies gynybą, tai yra viena artimiausių iš didžiausių ir stipriausių NATO kariuomenių“, – atsakydamas į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus klausimą dėl santykių su kaimynais teigė S.Skvernelis.
„Mes turime kaimynystėje labai sparčiai augančią didelę ekonomiką, kurios potencialo neišnaudojame, aš manau, kad tie santykiai, kurie yra pastaraisiais metais susiklostę, nepasakyčiau, kad labai blogi, bet jie nekaimyniški, jie turi būti pakeisti. Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti“, – pabrėžė kandidatas į premjerus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui S.Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Toliau kandidatas susitiks su frakcijomis, o kitą savaitę Seimas balsuos, ar pritarti jo kandidatūrai. Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaraisiais metais temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Mokyklos vizija: autoritetingas mokytojas, saugus mokinys
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis kalbėdamas apie permainas mokyklose siekiamybe įvardija autoritetingą, orų atlygį gaunantį mokytoją ir mokykloje saugiau besijaučiantį mokinį.
„Pirmiausia aš matyčiau mokykloje dirbantį orų mokytoją, kuris už savo sunkų darbą gauna orų atlygį, kurio potencialas išnaudojamas visapusiškai, tiek per edukaciją, tiek per popamokinę veiklą. Aš matau mokytoją, kuris yra autoritetas tiek visuomenėje, tiek vaikų tarpe, kuris ugdo kūrybingą, kritiškai mąstančią asmenybę, ne mechaniškai perteikia žinias“, – ketvirtadienį į klausimą, kokią norėtų matyti mokyklą baigiantis kadencijai po ketverių metų, atsakė S.Skvernelis.
Aš matau mokytoją, kuris yra autoritetas tiek visuomenėje, tiek vaikų tarpe, kuris ugdo kūrybingą, kritiškai mąstančią asmenybę, ne mechaniškai perteikia žinias, – S.Skvernelis.
„Taip pat vaiką, kuris gali mokyklos aplinkoje jaustis saugiai, kad iš jo nebus tyčiojamasi dėl socialinės atskirties, nebus patyčių dėl jo elgesio,išvaizdos, orientacijos ar panašiai.
Aš matau vaiką, kuris galės įstoti į konkurencingus, kalbant apie Europą, universitetus, ir kuris turės galimybę negalvoti ar neišsigąsti, jei atsiras praeinamasis balas į universitetą, (jis nebus) nepasiekiama, neįgyvendinama viršūnė“, – kalbėjo kandidatas į premjerus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui S.Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Toliau kandidatas susitiks su frakcijomis, o kitą savaitę Seimas balsuos, ar pritarti jo kandidatūrai. Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Naujosios Vyriausybės programos projekte žadama atsisakyti dabartinio finansavimo modelio pagal „mokinio krepšelio“ metodiką, ją keičiant klasių komplektų modeliu, žadama tobulinti nacionalinį mokinių pasiekimų vertinimą, orientuojantis į tarptautinių vertinimų kriterijus ir metodikas.
Taip pat siūloma užtikrinti visų visuomenės grupių atstovams lygiavertį dalyvavimą aukštojo mokslo studijose, pertvarkant priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą – atsisakant „išimtinai akademinių kriterijų ir sudarant sąlygas racionaliam, individualizuotam mokymosi institucijos ar mokymosi formos pasirinkimui“.
Dalį socialinio modelio įstatymų reikėtų atidėti pusmečiui
Naujojo socialinio modelio įgyvendinimas didintų 2017 metų valstybės biudžeto deficitą, todėl bent dalies įstatymų įsigaliojimą reikėtų atidėti pusmečiui, sako kandidatas į premjerus. Pasak Sauliaus Skvernelio, bus siūloma atidėti priemonių, kurios biudžetui yra „nepakeliamos“, įgyvendinimą, tačiau konkrečių įstatymų jis kol kas neįvardija.
„Viena iš tų galimų grėsmių, įgyvendinant socialinį modelį – galimas biudžeto deficito ženklus padidėjimas (...). Turime pasverti ir priimti tas priemones, kurias galėsime be didelės skolos įgyvendinti. Tas priemones, kurios iš tiesų biudžetui yra nepakeliamos, mes turime svarstyti galimybę atidėti“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo S.Skvernelis.
Pusės metų laikotarpis būtų realus ir protingas atidėti tas priemones, dėl kurių mes abejojame ir paleisti įgyvendinti nuo sausio 1-osios tas, dėl kurių mes esame apsisprendę ir žinome, kad tikrai nesukels įstatymuose numatytų finansinės drausmės pažeidimų, – teigė S.Skvernelis,
Kandidatas į premjerus teigė, kad dėl to jau yra pradėtas dialogas su Seimo komitetais. Jis mano, kad dalies socialinio modelio įgyvendinimas galėtų būti nukeltas pusmečiui.
„Pusės metų laikotarpis būtų realus ir protingas atidėti tas priemones, dėl kurių mes abejojame ir paleisti įgyvendinti nuo sausio 1-osios tas, dėl kurių mes esame apsisprendę ir žinome, kad tikrai nesukels įstatymuose numatytų finansinės drausmės pažeidimų“, – teigė S.Skvernelis, atsakydamas į Biudžeto ir finansų komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio klausimą.
Anksčiau „valstiečiai“ sakė, kad jiems reikia pusmečio patobulinti Darbo kodeksą, o kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimą atidėti metams.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS yra sakęs, kad Darbo kodeksas mažiausiai susijęs su biudžetu, todėl jis gali įsigalioti ir anksčiau negu kiti šio modelio įstatymai.
Dabar numatytos 2017 metų biudžeto išlaidos, susijusios su naujuoju socialiniu modeliu, siekia apie 250 mln. eurų. Jos sudarys apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministerija prašo Europos Komisijos (EK) socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant kitų metų viešųjų finansų deficitą.
