– Jūs savivaldybių reikalų ekspertas, ko jums į prezidentūrą? Ar tikrai manote, kad susitvarkytumėte su tokiomis pareigomis?
– Jau daug metų dirbdamas savivaldybėje, užimdamas pozicijas asociacijoje, matydamas tai, kad prieš rinkimus šnekama viena, po jų daroma kita, negaliu su tuo taikstytis.
Žmonių nuomonė per referendumą nesvarbi... Lietuva visa turi būti gyva, nuo kaimo iki miesto, žmogus turi jaustis taip, kad pats gali kurti savo laimę. Užsienio politikoje Lietuva neturi savo vietos, ją reikia surasti. Tie dalykai labai svarbūs kiekvienam, kad žmogaus nuomonė būtų gerbiama, jis matytų savo ateitį valstybėje, galėtų planuoti savo ir vaikų gyvenimą. Tą galima padaryti, bet reikia pradėti daryti darbus, kurie neša naudą, bet ne pataikauti Briuseliui ar kitų norams.
Tą galima padaryti, bet reikia pradėti daryti darbus, kurie neša naudą, bet ne pataikauti Briuseliui ar kitų norams.
– Kodėl jūsų partija rinkimuose nutarė kelti jūsų, o ne Ramūno Karbauskio kandidatūrą?
– Partijoje buvo nagrinėta daugiau kandidatūrų, šis variantas pasirinktas įvertinus, kad turiu daug patirties įvairiose srityse. Ignalinoje sukurta renovacijos programa, ji sėkmingai įgyvendinama, artimiausius metus tai Lietuvoje bus svarbu, programa perkeliama į kitas savivaldybes.
Mažesnes kainas duoda ne tik renovacija, bet ir atsakingas šilumos ūkio valdymas, Ignalinoje mes jį valdome patys. Visa tai įvertinus buvo sprendimas, kad mano patirtį galima būtų perkelti į visą valstybę, kad Lietuvoje žmogus jaustųsi šeimininkas savo kieme, gatvėje, miestelyje. Vienas iš būdų sumažinti emigraciją – taikyti regioninę politiką.
– Ar jūsų dalyvavimas prezidento rinkimuose – tik duoklė partijai, kuriai reikėjo pasididinti žinomumą prieš Europos parlamento rinkimus?
– Taip, tas klausimas užduodamas visiems kandidatams. Partijai, kuri nekelia kandidato į prezidentus ar kitur, nėra kas veikti. Aš kandidatuoju rinkimuose, kad juos laimėčiau.
Stengiuosi girdėti žmones, išklausyti, stengiuosi pažadus, kuriuos duodu, įgyvendinti. Trūksta to valstybėje. Gerai, kai pažadai atitinka realybę, kitu atveju pykdomi žmonės. Ignalinoje jau keturias kadencijas mūsų partija turi labai didelį pasitikėjimą, mums svarbus kiekvienas žmogus, tas turėtų būti ir Lietuvoje. Mažesnes pajamas turintiems žmonėms reikalinga valstybės pagalba. Jie nesupranta, kam institucijos, jeigu jos netarnauja žmogui.
– Ar po šių rinkimų planuojate dalyvauti ir kituose, gal stengsitės tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininku?
– Aš Seimo rinkimuose dalyvavau, 2004 metais buvai išrinktas, buvau mėnesį. Labai daug galvojau, pažiūrėjau, kiek ignaliniečių už mane balsavo, 800 žmonių, mane išrinko ne ignaliniečiai, todėl turėjau moralinį pagrindą pasirinkti taip, kaip padariau. Padarėme gerų dalykų ne tik Ignalinai, bet ir Lietuvai.
– Anksčiau esate apgailestavęs, kad Lietuva uždarė Ignalinos atominę elektrinę. Vadinasi, nesate iš principo prieš atominę energetiką. Kokie motyvai tuomet jus veda priešintis Visagino atominės elektrinės projektui? Kiek svarbūs čia yra jūsų partijos pirmininko ryšiai su Rusija, juk jis yra vienas didžiausių rusiškų trąšų importuotojų Lietuvoje.
– Aš visada sakiau ir dabar tos nuomonės ir dėl AE, ir dėl kitų objektų: Ignalinos AE uždarymas buvo politinis sprendimas, bet daiktas buvo dirbantis, galėjo iki 2020 metų dirbti.
Bet mes visiškai nekaupėme pinigų, ir dabar, kai IAE negamina elektros, ji mums kainuoja brangiai, našta atsispindi pabrangusioje elektroje. Tą elektrinę statė niekas neklausęs. Statė Sovietų sąjunga, uždarinėja vokiečių kompanija su rusų akcininkais. Lietuva per maža valstybė turėti tokį darinį.
– Jūs ir jūsų partija taip pat pasisako prieš žemės pardavimą užsieniečiams, kai jūsų partijos pirmininkas yra vienas stambiausių Lietuvos žemvaldžių. Kaip įtikinsite, kad ginate ne jo, o Lietuvos interesus?
– Mūsų partija pasisako už sutarčių vykdymą, bet Europa neįvykdė savo įsipareigojimų ir išmokų, kurios nuo pernai turėjo būti sudėtinės išmokos pagal Europos vidurkį.
Skubotas žemės pardavimas užsieniečiams pavers mus samdiniais. Lietuvos žemdirbys nėra konkurencingas Europoje, nes jis gauna mažesnes pajamas.
Skubotas žemės pardavimas užsieniečiams pavers mus samdiniais. Lietuvos žemdirbys nėra konkurencingas Europoje, nes jis gauna mažesnes pajamas. Mūsų nuomone, kol kas ne laikas parduoti žemę užsieniečiams, todėl mes prisidėjome prie parašų rinkimo dėl referendumo.
Turi būti sutvarkyta visa sistema, turime gauti vienodas išmokas, tik tada, su tam tikromis sąlygomis, galime pardavinėti. Dabar Seimas diskutuoja dėl saugiklių. Jie turi būti tokie, kad žmonės ne spekuliuotų, o dirbtų žemę. O jei ją pasaulinės korporacijos supirks ir vykdys geopolitinius sprendimus, atneš mums problemų. Apie šią problemą kalbame jau daug metų.
– Kaip manote, kodėl Lietuvoje žalieji lyginami su arbūzais – iš išorės žali žali, o viduj raudoni raudoni?
– Valstiečių partija yra viena seniausių Lietuvoje, Kazys Grinius vienas jos įkūrėjų, jis mums autoritetas. Atsikūrusi partija buvo „valstiečių partija“, vėliau pavadinimai keitėsi. Paskui sugalvota, kad nėra partijų, kurios matytų Lietuvą kaip žalią, puikią valstybę. Dievas padovanojo gamtą, galime pasigaminti energijos, turime galimybę sveikai gyventi, pas mus sąlygos puikios.
Nusprendėme prieš porą metų išplėsti pavadinimą. O kas ką prigalvoja, matyt, priklauso nuo laikotarpio. Prieš kelis metus kaltino, kad mes dešinieji, nes palaikėme buvusios Vyriausybės galimybę vykdyti programą. Šiandien mus mato iš kitų pozicijų. Raudonumą matau taip: Lietuvos Vytis herbe irgi raudonoje spalvoje.
– Kokios dvi didžiosios blogybės egzistuoja Lietuvoje ir kaip jas pašalinti?
– Didelė blogybė – negerbiamas, negirdimas žmogus. Žmonės priversti savo tiesas įrodinėti organizuodami referendumus. 20 proc. Lietuvos sumažėjo, todėl sunku surinkti parašus. Manau, šioje vietoje, jeigu žmonės bus girdimi, su jais bus bendraujama... Aukščiausia valdžia tai turi daryti.
Mes negerai darome, nes labai centralizuota mūsų valstybė. Žmonės nesiekia laimės Lietuvoje, turime decentralizuoti valstybę, suteikti galimybę vystytis kiekvienam regionui, miesteliui.
– Kaip matote šalies užsienio ekonominius ir politinius santykius su Rytų kaimynais? Kokie jūsų užsienio politikos prioritetai? Ką manote apie NATO pajėgų dislokavimą Lietuvoje?
– Manau, kad Lietuva turi surasti tinkamą vietą pasaulyje. Mes padarėme teisingus sprendimus dėl ES ir NATO. Šios dienos gyvenime tai labai gerai matyti.
Nežinau, kodėl mes mažai bendraujame su latviais, kodėl susipykome su lenkais. Lenkai manęs klausia, kas nutiko, kodėl ant jų pykstame. Baltarusiai klausia, kodėl mes jiems meškiukus mėtome ir šaipomės.
Nepaisant to, turime gerbti kaimynus, jų nuomonę ir su kaimynais draugauti ir bendradarbiauti. Kaimyno nepasirinksi ir jeigu jam rodysi nepagarbą, nuo jo atitinkamai gali gauti.
Nežinau, kodėl mes mažai bendraujame su latviais, kodėl susipykome su lenkais. Lenkai manęs klausia, kas nutiko, kodėl ant jų pykstame. Baltarusiai klausia, kodėl mes jiems meškiukus mėtome ir šaipomės. Aš už tai, kad mes tartumėmės, šnekėtumėme ir vykdytume susitarimus. Jeigu prižadame ir nedarome metų metus, nežadėkime.
– O kaip su Rusija?
– Rusijos variantas – visai kas kita. Turime Kaliningradą, tie žmonės, kurie gyvena Rusijoje, jie nekalti, kad yra tokia situacija. Kremlius šiandien elgiasi nepateisinamai, nemanau, kad mes, viena Lietuva, galime juos paveikti. Čia reikia išnaudoti ES ir NATO galimybes, turime įtikinti ES struktūras, žinodami situaciją kaimynystėje, turėdami verslo ryšius, mokėdami kalbą. Kad būtų taikomos tinkamos sankcijos, kad Rusija nustotų taip elgtis.
– Ką daryti verslininkams su Rusija?
– Lietuva gamina daug produkcijos ir geros, poreikis produktų didėja. Pasisakau už tai, kad mūsų valdžios struktūros sudarytų sąlygas ir padėtų ieškoti ryšių rinkoje.
– Nurodote, kad mokate rusų kalbą ir turite vokiečių kalbos pagrindus. Ar jums neatrodo, kad prezidentui būtų privaloma mokėti anglų kalbą? Kaip žadate kompensuoti šį trūkumą?
Aš manau, kad svarbiau yra kompetencija, o ne vien kalbos mokėjimas.
– Ne, man neatrodo, aš manau, kad kalbų mokėjimas yra privalumas, bet įstatymai nenumato tokio reikalavimo. Antraip VRK būtų manęs neregistravusi.
Aš manau, kad svarbiau yra kompetencija, o ne vien kalbos mokėjimas. Man buvo nelabai skanu, kai pareigūnai buvo parinkinėjami pagal kalbos mokėjimą, o paskui paaiškėjo, kad jos neprireikė. Mes esame ano laikotarpio žmonės, dabar mano vaikai nemoka rusų, moka anglų kalbą. Nemanau, kad tai trūkumas, jei reikės, visada susišnekėsime.
– Ar buvote komunistų partijos narys?
– Taip, buvau, labai neilgai, gal porą metų. Prieš 1988 metus dirbau nedidelėje gamykloje, kaip vyriausiasis indžinierius partijos aktyvo spaudžiamas, jų manymu, negalėjau užimti pareigų. Gaila, kad dalis to aktyvo tapo labai aktyvūs Sąjjūdžio veikėjai. Po to visus ryšius nutraukiau, buvau kalbinamas pereiti į LDDP, atsisakiau.
Nekuriamas Lietuvoje gyvenimo lygis, kad mamos būtų užtikrintos, negera yra situacija.
– Savo rinkimų reklamoje sakote, kad dabartinė Lietuvos politika žemina mamas. Ką turite galvoje?
– Manau, kad mama, kuri išgyvena dėl savo vaikų, kad turėtų pragyvenimą, važiuoja į užsienius...
Nekuriamas Lietuvoje gyvenimo lygis, kad mamos būtų užtikrintos, negera yra situacija.
Šeimos biudžetas atskaičius mokesčius yra tik išgyvenimo biudžetas, brangus šildymas, tas nepuošia. Tačiau visa tai galima padaryti, kad mamos jaustųsi reikalingos.
– Žadate mokyklose, universitetuose ir kolegijose įvesti „Pasiruošimo tėvystei programą“. Kas tai būtų?
– Manau, kad prezidentas, kaip valstybės vadovas, skiriant premjerą, ministrus, apie tai privalo kalbėti, pasirinkti kandidatus pagal tai, ką jie siūlo.
Įvykdome ugdymo programą. Bet ar vaikas suranda savo vietą gyvenime? Specialybę? Mes nepadarome šių darbų.
Manau, kad mūsų švietimo sistemoje nemažai spragų, viena didžiausių – nerengiame vaikų gyvenimui.
Įvykdome ugdymo programą. Bet ar vaikas suranda savo vietą gyvenime? Specialybę? Mes nepadarome šių darbų.
Lyderystės programa, motinystės, šeimos programos, jos apima visas sritis. Dažnai diskutuojame, kas yra šeima. Yra tradicinė šeima, vyro ir moters santuoka. Nuo kiekvienos šeimos gyvenimo, gebėjimo susikurti laimingą rytojų, priklauso valstybės ateitis.
– Ar pasisakytumėte už homoseksualų santuokas?
– Ne, aš pasisakau už tradicinę šeimą, nemanau, kad apie tai daug reiktų diskutuoti. Ne tik vetuočiau tai leidžiantį įstatymą, bet tai kraštutinė priemonė. Prezidentas turėtų kalbėti su Seimo vadovais, kalbėjimas su žmonėmis, ryšys su gyventojais gali padėti priimti sprendimus.
– Kokius matote kovos su kontrabanda būdus?
– Taip, yra liūdna, kad tokie yra duomenys, kad daug kontrabandinių rūkalų. Tai priklauso nuo žmonių pragyvenimo lygio. Žmonės ieško, kaip patenkinti savo poreikius, bet mes turime galvoti ir apie tai, kad jiems nereiktų tokių poreikių tenkinti.
Reklamos priveda prie besaikio vartojimo, jos turėtų būti draudžiamos. Valstybėje daug šešėlio, svarstoma, kaip su ja kovoti. Tačiau mokesčius reikia keisti atsargiai, reikia dėti pastangas, kad juos mokėtų visi.
– Save vadinate žmonių prezidentu, tačiau per rinkimų kampaniją mažomis aukomis jus parėmė vos 8 asmenys, kai Dalią Grybauskaitę, pavyzdžiui, keli šimtai. Kaip manote, kodėl taip yra?
– Manau, kad todėl, kad aš esu partijos kandidatas, ir žmonės žino, kad partijos dirba su savo kandidatais. Dar yra laiko, dar mane parems. Kai kurie kandidatai pateikia save kaip nepriklausomus ir prašo paremti, bet mes gi žinome, kad nebuvo nepriklausomų Lietuvoje. Konservatoriai, liberalai sako: tai mūsų kandidatė.
– Gal galėtumėte išvardinti žmones, kuriuos kviestumėte į savo komandą, jei laimėtumėte rinkimus?
– Manau, kad tai labai svarbus dalykas. Kompetencija turi būti svarbiausia, o ne lojalumas ar noras kažką parodyti.
Formuojant tokias pareigybes kaip ministrai – jie turi išmanyti savo sritį. Nėra gerai, kad ministras yra ir Seimo narys, nemanau, kad kokybiškas toks darbas.
Situacija labai negera yra, kai parlamentas nepasitiki pareigūno veikla, o prezidentui jis tinka. Arba kažkas neišsiaiškinta tarpusavyje, arba yra kažkas negero, prasilenkiama su kompetencija. Būčiau atviras tiems žmonėms, kurie drąsiai išsako savo nuomonę. Kad ir Raimondas Kuodis, jis dažnai pasako, kas valstybėje negerai, arba Andriejus Stančikas – Žemės ūkio rūmų vadovas. Savivaldybių asociacia galėtų daugiau dalyvauti, atskiri menininkai, kaip Andrius Mamontovas, kaip reiktų žmonėms elgtis, kaip balsuoti, turime stiprių žmonių.
– Jei taptumėte prezidentu, kokius ministrus keistumėte? Kurių veikloje matote daugiausia klaidų?
– Manau, kad sveikatos ministras nori įvesti aiškumą, sistemą. Liberali situacija šioje srityje mums davė ne kažin kokius dalykus. Manau, kad didesnių pokyčių tikėjausi švietimo srityje, žadėta peržiūrėti krepšelio sistemą, bet procesai nevyksta.
Lietuva viena iš ES valstybių, kuri krizę įveikinėjo visų sąskaita. Per daug skubama su euru, skurdo padaugės Lietuvoje. Turime atsirinkti prioritetus.
Daug, manau, neblogų darbų daro užsienio reikalų ministras. Pavyzdys, kaip žmogus dirba savo vietoje. Dėl Žemės ūkio ministerijos buvo sujudimas, dalyvauju priežiūros komitete, ministras stengiasi įsigilinti. Svarbu sutvarkyti paramos dalykus. Kai kurie dalykai mane pykdo, žadėta, kad po Lietuvos pirmininkavimo ES bus atleistas penktasis viceministras.
– Kas jums labiausiai nepatiko dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veikloje?
– Žmonės dažnai sako, kokiais darbais galima girtis? Dauguma žmonių sako, kad jaučiasi prasčiau, nei prieš praėjusius rinkimus. Pavyzdžiui, pirmininkavimo ES sritis, atlyginimų didelių atstatymas neturėjo įvykti, reikėjo atstatyti mažus atlyginimus. Lietuva viena iš ES valstybių, kuri krizę įveikinėjo visų sąskaita. Per daug skubama su euru, skurdo padaugės Lietuvoje. Turime atsirinkti prioritetus. Tas pats požiūris į žmones dėl referendumo dėl AE. Valdžia turėjo padėkoti už nuomonę ir įgyvendinti ją.
– Esate euro priešininkas, dažnai įvairiais klausimais kritikuojate ES. Kaip manote, ar jūsų partijai yra sąžininga pasisakinėti ir nuteikinėti žmones prieš ES, kai tuo pat metu jūsų partijos pirmininkas R.Karbauskis yra vienas iš stambiausių ES paramos gavėjų Lietuvoje?
– Aš nesakiau prieš eurą, mes pasisakome už, bet už eurą, įvedamą laiku. Nors valstybė išeina iš krizės, žmonės yra giliausioje krizėje. Žmonių pajamos liko sumažintos, apie sugrąžinimą niekas nekalba. Negalima įvesti euro visų žmonių sąskaita.
– Kada būtų laikas?
– Siūliau priimti pajamų atstatymo ir euro įvedimo planą. Tam mums reikia milijardo litų, su juo galėtume žmonių gyvenimus aplopyti, tada įsivedinėjame. Žmonėms nepasakoma, kad kainuos 8 mlrd. Lt galimas euro gelbėjimas.
Aš negąsdinu žmonių, aš pasakau ir kitą pusę. Kas iš to, kad įvedame eurą dėl valdžios, kažko kito, o ne dėl žmonių. Taip, verslas irgi yra žmonės, bet, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai gerai gyvena, bet atlyginimų nepuola kelti. Mūsų profsąjungos silpnos. Manau, kad šioje vietoje euras turi atnešti žmonėms ateitį.
– Kaip jums pačiam patinka sukurta reklama su „priklijuotais“ žaliais marškinėliais ir logotipas?
– Normaliai. Patinka man ta reklama. Kadangi esame žaliųjų partija, žalia spalva mums tinka, neturiu pretenzijų. Paskutinis variantas, kuris buvo pasiūlytas, buvo su juo dirbta.
– Kas iš kitų kandidatų jums artimiausias, ką remtumėte, jei rinkimuose pats nedalyvautumėte?
– Kas būtų, jeigu būtų. Aš esu nusiteikęs laimėti rinkimus, galvoju apie save. Dabar galvoti apie kurį nors kandidatą... Man svarbiausia – programa, o deklaracijos, kad kažką padarys, jeigu nedarė iki šiol, abejoju, ar darys. Jei nedalyvaučiau rinkimuose, pasakyčiau.
– Ar jums palengvėjo, kai iš rinkimų iškrito Linas Balsys, Žaliųjų partijos pirmininkas?
– Linas Balsys yra žurnalistas, turi daug patirties, moka surasti žodį, aš esu praktikas, man svarbu rezultatas.
Konferencija baigėsi.
