Šiuo metu Lietuvos energetikos atašė Briuselyje dirbančio kandidato į ministrus buvę ir esami kolegos jį įvardija kaip sugebantį vadovauti, įsigilinantį į informaciją, linkusį išklausyti kitas nuomones, o vienas svarbiausių jo pranašumų – tarptautinė patirtis.
Tarptautinės patirties sukaupęs lyderis
„Mes ministerijoje darydavome anoniminius vadovų vertinimus ir beveik visuomet su juo dalindavomės 1-2 vietas. Jis yra labai stiprus lyderis“, – BNS pasakojo buvęs Ž.Vaičiūno vadovas, tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Anot jo, Ž.Vaičiūnas, dirbdamas energetikos atašė, sukaupė daug tarptautinės patirties – ji ypač svarbi energetikos ministrui, kuris turės derėtis dėl dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo, dujų jungties su Lenkija ar galimos antros elektros jungties su Švedija.
„Aš sakyčiau, jo patirtis su tokiu tarptautiniu atspalviu energetikoje, tai yra labai naudinga sinchronizacijos klausimu, Astravo AE uždarymo klausimu ir kituose projektuose“, – tikino buvęs ministras.
Teigiamai Ž.Vaičiūno tarptautinę patirtį vertina ir laikinasis energetikos ministras Rokas Masiulis, kuris yra kandidatas į susisiekimo ministrus.
„Tai yra vienas daugiausiai tarptautinės patirties turintis energetikos ekspertas“, – BNS sakė R.Masiulis.
A.Sekmokas teigė, kad Ž.Vaičiūnas dar turės įrodyti, ar sugeba atsilaikyti politiniam spaudimui.
„Negaliu vertinti jo politinių nuostatų, tai man sudėtinga daryti. Bet aš tikėčiausi, kad jis turės pakankamai tvirtumo išlaikyti ministeriją nepolitinę, tai atitinka ir valstiečių-žaliųjų nuostatas. Jei jis tai sugebėtų daryti, jis tuomet būtų vienas tinkamiausių žmonių. Jeigu pasiduos politinėms jėgoms, tai nebus labai sėkmingas paskyrimas“, – aiškino A.Sekmokas.
Jis, be to, mano, kad Ž.Vaičiūnas turėtų priešintis Energetikos ministerijos panaikinimui: „Man sunku patikėti, kad prie ministerijos kūrimo prisidėjęs, imtųsi misijos ją uždarinėti“.
R.Vilpišauskas: Ž.Vaičiūnas – korektiškas ir linkęs gilintis į klausimus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas apie buvusį instituto lektorių Ž.Vaičiūną atsiliepia kaip apie korektišką ir linkusį gilintis į medžiagą žmogų.
„Jis man paliko labai gerą įspūdį polinkiu gilintis į medžiagą, analitiniu gebėjimu, korektiškumu – tai išskirčiau kaip pagrindinius jo bruožus“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
Pasak jo, kalbant apie Ž.Vaičiūną kaip derybininką, geriausiai jį apibūdina būtent žodis „korektiškas“ – jis yra nekategoriškas, ieškantis kompromisų.
„Jis man atrodo įsiklausantis į kitų nuomones ir turintis analitinių gebėjimų jas įvertinti“, – teigė R.Vilpišauskas.
Institute Ž.Vaičiūnas daugiausiai domėjosi energetika, yra paskelbęs mokslinių straipsnių apie Europos Sąjungos energetikos politiką bei Lietuvos energetikos interesus.
Ž. Vaičiūnas palaikė Visagino AE projektą
Ž.Vaičiūnas karjerą Energetikos ministerijoje pradėjo 2009 metais kaip Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėjas, o 2011 metais vietoj pasitraukusio Romo Švedo tapo viceministru. Vėliau iki 2014-ųjų jis dirbo ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje – buvo jo patarėjas.
Būtent Ž.Vaičiūnas, kuris dirbo Visagino AE projekto įgyvendinimo komitete, 2012 metais savo parašu parafavo sutartį su Japonijos energetikos korporacija „Hitachi“, kuri turėjo tapti strategine investuotoja į Visagino atominės elektrinės projektą.
„Lietuvos siekis užsitikrinti konkurencingą elektros gamybą, įgyvendinant regioninį Visagino atominės elektrinės projektą, visiškai atitinka prognozuojamas Europos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus plėtros tendencijas. Mūsų projektas yra vienas labiausiai subrendusių projektų Europos Sąjungoje“, – 2012 metais Londone vykusiame neformaliame branduolinę energetiką vystančių ir ketinančių vystyti ES šalių aukšto lygio atstovų susitikime sakė Ž.Vaičiūnas.
Jis taip pat dalyvavo, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, derėjosi su Lenkija dėl dujotiekio su Lietuva statybų, elektros tinklų sinchronizavimo. Jis prognozavo, kad pastačius elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuvoje atpigs elektra.
„Nutiesus elektros jungtį su Švedija, 2015 metų pabaigoje elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai turėtų sumažėti maždaug 2 eurais už megavatvalandę, o metinė nauda Lietuvai turėtų siekti iki 100 mln. litų. Tuo tarpu įgyvendinus jungties su Lenkija projektą, 2015 metų pabaigoje elektros kaina vidutiniškai turėtų sumažėti 4 eurais už megavatvalandę, o metinė nauda galėtų siekti taip pat iki 100 mln. litų“, – 2014 metais yra sakęs Ž.Vaičiūnas.
Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž.Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre. Jis taip pat dirbo lektoriumi TSPMI.
