Toks būtų statistinis kandidato į Europos Parlamentą portretas, kurį sudarė kandidatų duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Iš viso į Europos Parlamentą 16 partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų kelia 301 kandidatą: 198 vyrus ir 103 moteris.
Kandidatų registruota 86 daugiau nei per 2014 metų rinkimus į Europarlamentą.
Beveik trečdalio (31,89 proc.) kandidatų amžius – nuo 55 iki 64 metų. 35–44 bei vyresnių, 45–54 metų amžiaus kategorijų kandidatų yra daugmaž po lygiai, atitinkamai 21,59 proc. ir 21,93 procentus.
Pačiose negausiausiose (11,96 proc. ir 12,62 proc.) amžiaus grupėse yra jauniausi, nuo 21 iki 34, bei 65 metų ir vyresni kandidatai.
Kandidatų į Europos Parlamento narius amžiaus vidurkis siekia 51,3 metų.
Kandidatų į Europos Parlamento narius amžiaus vidurkis siekia 51,3 metų.
Priešinguose amžiaus grupių poliuose atsiranda visuomeniniai rinkimų komitetai „Aušros Maldeikienės traukinys“, kurio kandidatų amžiaus vidurkis yra 40,1 metų, ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ su 60,2 metų kandidatų vidurkiu.
Pildydami anketas į klausimą apie teistumą teigiamai atsakė šešių partijų kandidatai: du Darbo partijos, ir po vieną kandidatą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąrašų.
Daugiau nei pusė kandidatų (54,2 proc.) savo anketose nurodė turį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 24,9 proc. – aukštąjį, po 0,7 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį, ir vidurinį išsilavinimus. Likusi dalis, 18,9 proc. kandidatų, savo išsilavinimo apskritai nenurodė.
Pagal anketoje pateiktus duomenis, daugiausia kandidatų su aukštuoju išsilavinimu į savo sąrašus įrašė Lietuvos žaliųjų partija (100 proc.), Darbo partija (95,5 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (90,9 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (90 proc.).
Į Europos Parlamentą kandidatuojanti Aušra Maldeikienė pranešė, kad jos rinkimų komiteto sąraše aukštąjį išsilavinimą turi visi kandidatai.
Šį išsilavinimą turinčių mažiausiai yra visuomeninių rinkimų komitetų „Prezidento Rolando Pakso judėjimas" (50 proc.) ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje" (60 proc.) sąrašuose.
Turtingiausių kandidatų dešimtuke yra aštuoni milijonieriai, iš jų daugiausiai turto sukaupė Lietuvos centro partijos kandidatas Antanas Guoga (per 27 mln. eurų), Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Remigijus Lapinskas (per 6 mln. eurų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Šarūnas Marčiulionis (5 mln. eurų).
Daugiau kaip trečdalis (38,5 proc.) visų kandidatų yra susituokę. Nevedusių (netekėjusių) yra apie 11 proc., 1 proc. – našlių. 8,3 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o daugiau kaip penktadalis (22,3 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.
Didžioji dauguma (75,1 proc.) kandidatų yra lietuviai. Lenkai sudaro 5 proc., rusai – 2,3 proc. Taip pat 0,3 proc. kandidatų sudaro kitų tautybių asmenys: kandidatuoja viena graikė, moldavas, prancūzas, totorius, žydas. 48 kandidatai (15,9 proc.) anketose savo tautybės nenurodė.
Rinkimams registruoti dešimt kandidatų, vardu Kęstutis, devyni – vardu Andrius, aštuoni – vardu Vytautas, po penkis Antanus ir Marius. Europos Parlamento nario mandato sieks šešios Jolantos, keturios Rasos, po tris Daivas ir Linas.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitą sekmadienį, Lietuva renka 11 atstovų.
