Naują vadovą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė vietoje Sauliaus Urbanavičiaus, kurio kadencija baigiasi kovo pabaigoje.
Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė žurnalistams teigė, kad prezidentė siūlydama skirti Ž.Bartkų atsižvelgė į dabartinio STT vadovo rekomendaciją.
Seime antradienio ryte svarstant siūlymą skirti dabartinį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo pirmąjį pavaduotoją Žydrūną Bartkų šios tarnybos vadovu, pasisakančių „prieš“ nebuvo. Svarstymu metu kalbėję Seimo nariai dosniai komplimentais apdalino tiek patį Ž.Bartkų, tiek pastarojo laiko STT veiklą ir išreiškė lūkestį, kad Ž.Bartkaus kandidatūrai bus pritarta.
Praėjusį trečiadienį Ž.Bartkaus kandidatūrai vadovauti STT vienbalsiai pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Po prisistatymo Seime Ž.Bartkus antradienį susitiko su pageidaujančiomis frakcijomis, tuomet 14 val. Seimas slaptu balsavimu balsavo, ar pritarti kandidatūrai.
Seimo nariams patiko Ž.Bartkaus profesionalumas
Pirmasis antradienį svarstant Ž.Bartkaus kandidatūrą pasisakė „valstiečių“ frakcijos atstovas Povilas Urbšys. Jis atkreipė dėmesį į Panevėžyje susiklosčiusią situaciją, kuomet STT Panevėžio valdybos pareigūnai atliko korupcijos rizikos analizę Panevėžio miesto savivaldybės vykdytuose viešuosiuose pirkimuose ir įvardijo rizikos veiksnius.
Anot P.Urbšio, po STT analizės Panevėžio miesto savivaldybė užėmė principingą poziciją: „Panevėžio gatvių“ vadovas pasitraukė iš pareigų, o Panevėžio meras kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, bet ši baudžiamosios nusikalstamos veikos požymių nerado.
P.Urbšio teigimu, ši istorija STT vadovui turi tapti pavyzdžiu, kad STT visada turi susimąstyti apie politines savo veiksmų pasekmes.
„Tokia dviprasmybė sukūrė prielaidas politiniams oponentams teigti, jog STT grėsmingos prevencinės išvados buvo skirtos sukurti dirbtinį pretekstą susidoroti su socialdemokratų partijos vienu iš vadovų Panevėžyje. (...) Pasisakydamas už Žydrūno Bartkaus kandidatūrą, norėčiau jam palinkėti, kad STT, darydama prevencinį darbą, visada susimąstytų apie politines pasekmes.
Pasisakydamas už Žydrūno Bartkaus kandidatūrą, norėčiau jam palinkėti, kad STT, darydama prevencinį darbą, visada susimąstytų apie politines pasekmes.
Norėčiau palinkėti išvengti politinių dviprasmybių. (...) Pirma jūs, išaiškinę tą sistemą, pradėkit baudžiamąjį persekiojimą, ir tokiu būdu atimsite galimybę klaidinti ir manipuliuoti žmonėmis“, – sakė P.Urbšys.
Vėliau pasisakęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas, anksčiau ėjęs pareigas policijos sistemoje, teigė, kad su STT veikla jam darbe susidurti teko ne kartą. Anot jo, nuo 2013 m., kai STT vadovu tapo Saulius Urbanavičius, o jo pavaduotoju – Ž.Bartkus, STT ėmė keistis į gerąją pusę bei tapo pavyzdžiu giminingoms tarnyboms.
Tarnyba, jo teigimu, buvo modernizuota, išaugo profesionalumas, atsirado analitinė antikorupcinė žvalgyba, pradėta ne tik reaguoti į pasekmes, bet ir užsiimti prevencija.
„Žydrūnas Bartkus į tarnybą atėjo praktiškai nuo jos įkūrimo. Tai vienas pareigūnų, kurio kvalifikacija, profesionalumas tikrai nekelia abejonių. Mano manymu, tai yra viena geriausių kandidatūrų, kurią mes šiai dienai turime. Nes būtent būnant pirmuoju pavaduotoju atsakai už visą veiklą, jos organizavimą, už baudžiamąjį procesą, kriminalinę žvalgybą. Tai, ką rodo ikiteisminiai tyrimai ir teismų praktika, kad (...) kaltinimai teismuose pasiekia rezultatą, išteisinimų tik mažėja, tai rodo profesionalumą. Be vadovų to neįmanoma pasiekti“, – sakė D.Gaižauskas.
Po to pasisakęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas akcentavo, kad Ž.Bartkus yra mažiau žinomas iš viešosios erdvės, bet kruopščiai dirba savo darbą.
„Kolegos iš įvairių frakcijų, kurie dirba NSGK, tikrai turėjo progos įsitikinti ir ne kartą šio žmogaus, šio kandidato profesionalumu ir, matyt, ne šiaip sau bendru sutarimu mes pritariame šio pareigūno kandidatūrai. Pareigas šiuo metu einantis Saulius Urbanavičius ir jo suburta komanda, matyt, įtikina ir mus, ir visuomenę, kad šiandien Lietuvoje nėra tokių, kurie gali jaustis neliečiami, turėti „stogą“, kurie gali ramiai gyventi kitų sąskaita“, – sakė V.Bakas.
Kolegos iš įvairių frakcijų, kurie dirba NSGK, tikrai turėjo progos įsitikinti ir ne kartą šio žmogaus, šio kandidato profesionalumu.
Anot V.Bako, balsavimas už Ž.Bartkų – tai pritarimas darbų tęstinumui ir tolesnei kovai su korupcija.
Vėliau kalbėjęs Naglis Puteikis tvirtino besidžiaugiantis, kad Ž.Bartkus, dirbdamas STT padalinyje Šiauliuose, puikiai susipažino su korupcija grobiant žemės sklypus per apsimestinę nuomą.
N.Puteikis išreiškė viltį, kad tapęs STT direktoriumi Ž.Bartkus Šiaulių patirtį perkels Lietuvos masteliu, nes, anot jo, Vilniuje dabar žemės sklypai taip pat būna užgrobiami netgi pačiame senamiestyje – nesąžiningi verslininkai stato pastatus valstybinėje žemėje ir uždirba milijoninius pelnus.
„Tikiu, kad naujasis kandidatas šitą didžiausią skylę, pro kurią išteka valstybės milijonai, užtaisys naudodamas visas jam prieinamas ir profesionaliai išmanomas priemones. Noriu palinkėti kandidatui sėkmės kovojant su didžiąja korupcija“, – sakė N.Puteikis.
Paskutinis kalbėjęs „tvarkietis“ Petras Gražulis teigė Ž.Bartkaus asmeniškai nepažįstantis, bet linkintis, kad jam „įstatymas būtų virš telefoninės teisės“. P.Gražulis tradiciškai pažėrė kritikos konservatoriams ir aiškino, kad STT ilgai buvo politiniu įrankiu prieš nepalankias politines partijas.
Primename, kad 2016 m. STT atliko kratą P.Gražulio namuose ir Seimo kabinete. STT įtaria, kad šaldytų maisto produktų gamintoja „Judex“ per P. Gražulį siekė paveikti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. Tyrimas vis dar vyksta.
Ž.Bartkus pakvietė S.Urbanavičių
Nuo 2013 metų STT vadovaujantis S.Urbanavičius atsisakė kandidatuoti antrai kadencijai.
Ž.Bartkus STT dirba nuo 1999 metų, o direktoriaus pirmuoju pavaduotoju tapo 2013 metų balandį. Jis STT kuravo baudžiamojo persekiojimo, kriminalinės žvalgybos ir analitinės antikorupcinės žvalgybos sritis.
Nuo 1997 metų veikiančios STT veikla apima korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir visuomenės antikorupcinį švietimą.
