Labiausiai karo poveikį gerovei sako juntantys Rumunijos (79 proc.), Latvijos (76 proc.) ir Lietuvos gyventojai (72 proc.). Mažiausiai jaučiasi paveikti šalių, neturinčių bendros sienos su Ukraina ar Rusija, gyventojai – čekai, austrai, serbai (apie 60 proc.); taip pat vengrai.
Nerimas dėl ateities įprastai koreguoja finansinius įpročius ir pirkinius. Poslinkių įvyko ir Lietuvos vartotojų elgesyje, tačiau kol kas lietuviai iš tirtų dešimties šalių laikosi šalčiausiai, už mus ramesni tik slovakai.
„Palyginti su kovu, nerimas dėl finansinės ateities ūgtelėjo daugiau nei pusantro karto, įskaitant ir Lietuvą: tuomet nerimavo beveik ketvirtadalis, dabar – daugiau nei trečdalis. Tačiau Lietuvos gyventojai kol kas vis tiek laikosi bene ramiausiai: Lietuvoje drastiškų taupymo veiksmų nesiimame, kol kas žmonės tiesiog pakeitė pirkimo įpročius rinkdamiesi paprastesnius, pigesnių gamintojų produktus, mažiau žinomus prekės ženklus. Finansines apsukas mažiname gana santūriai ir net prognozėse to smarkiai daryti neplanuojame“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Lietuviai nenusiteikę stipriai veržtis diržų
Tyrimas rodo, kad labiausiai dėl finansinės ateities nerimauja bulgarai ir vengrai. Daugelyje šalių gyventojai jau ėmė smarkiai riboti kai kurias išlaidas, ypač pramogoms, prabangos prekėms, tačiau Lietuvoje yra kitaip.
„Lietuvos piliečiai kol kas demonstruoja santykinę ramybę – žvelgiant į nuotaikas, beveik visose kategorijose ketinimai taupyti kone dukart mažesni palyginti su dešimties šalių vidurkiu. Pvz., apkarpyti išlaidas pramogoms ketina apie du trečdaliai respondentų kitose šalyse ir tik trečdalis Lietuvoje, prabangos prekėms – 3 iš 4 gyventojų kitose šalyse ir tik trečdalis pas mus, net maistui kitose šalyse beveik pusė žada taupyti – tuo tarpu mes tokių planų turim gerokai mažiau“, – sakė R.Sadunišvili.
Tiesa, ir Lietuvos gyventojai jau padarė tam tikrų pokyčių, pvz., sumažino tam tikrų pirkinių dažnumą, atsisakė kai kurių pirkinių apskritai, tačiau palyginti su kitų šalių gyventojais tai darome vangiau ir rečiau.
„Vienintelis dalykas, kur išsiskiriame iš kitų šalių didesniais mastais, tai rinkdamiesi paprastesnius prekės ženklus. Taip, du iš trijų gyventojų greičiausiai reaguoja į smarkiai kylančias kainas. Tačiau iš esmės radikaliai taupyti, naudoti turimas santaupas, imtis papildomų darbų, ilgesnio darbo laiko, pardavinėti turto ar kitų sunkmečiui būdingų veiklų mes dar nesiimame ir čia skiriamės nuo kitų šalių“, – akcentavo „Kantar“ ekspertė.
Išsiskiria ir parama Ukrainai
Lietuva išsiskiria ir savo palaikymu Ukrainai. Čia palyginti su pirmuoju Karo barometru atliktu kovo mėnesį, paramos mastai kito nedaug, paklaidos ribose – paramą tebeskiria apie du trečdaliai šalies gyventojų. Taip pat paramos apimtys išliko Rumunijoje, ten paramą Ukrainai skiria pusė gyventojų (Lenkijoje šis klausimas nebuvo tirtas). Tirtose šalyse paramą Ukrainai skiria vidutiniškai apie 42 proc. gyventojų (palyginti, kovo mėnesį tokių buvo 49 proc.). Mažiausiai šiuo metu paramos sako skiriantys Serbijos (16 proc.) ir Bulgarijos gyventojai (21 proc.).
„Paramai pritraukti svarbu gerai veikiančios ir besiviešinančios organizacijos, nes maždaug 80 proc. remiančių gyventojų visose tirtose šalyse tai daro būtent per organizacijas. Tad kuo labiau matoma, organizuota, komunikuojanti patirtį ir veiklos liudijimus organizacija, tuo sėkmingiau ji gali veikti. Žinoma, matoma sąsaja su tuo, kiek šalis paveikta karo. Kuo gyventojai sakosi labiau paveikti, tuo labiau išreikštas ir noras aukoti. Išskyrus Latviją, ten jautrumas karui didelis, tačiau latviai aukoja mažiau, nei, pavyzdžiui, vengrai, rumunai ar austrai“, – pastebi R.Sadunišvili.
