Prieš penkerius metus Lėbartuose savivaldybės lėšomis pastatytas pirmasis kolumbariumas jau po pusantrų metų buvo užpildytas. Kelios sienutės, kuriose įrengtos 168 vietos urnoms su mirusiųjų palaikais laikyti, tuo metu buvo naujovė Lietuvoje.
„Tuo metu vykdėme tarsi bandomąjį projektą visoje šalyje. Iš savivaldybės lėšų buvo pastatytas kolumbariumas, o žmonėms vietos buvo dalijamos nemokamai. Netrukus vietų nebeliko ir mes iki šiol sulaukiame klausimų, kada bus statomas naujas“, – „15min“ pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.
Šiuo metu savivaldybės valdininkai svarsto naujas galimybes statyti kolumbariumus. Svarstoma, kur tai labiau vertėtų daryti – miesto centre esančiose Joniškės kapinėse ar atokesnėse sparčiai besiplečiančiose Lėbartų kapinėse.
Kol valdininkai svarsto, privati kompanija jau baigia pastatyti kolumbariumą prie pat Joniškės kapinių tvoros. Šį savaitgalį darbininkai plušo prie betoninių sienučių urnoms saugoti. Tikimasi, kad iki Vėlinių statybas pavyks užbaigti.
Laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės „Aterna“ vadovė Vitalija Rumbaitienė teigė, jog imtis tokių statybų paskatino patys klaipėdiečiai. „Aterna“ vis sulaukdavo klausimų, kur būtų galima laikyti urnas, ar neatsiras dar vienas kolumbariumas.
Šiai idėjai įgyvendinti prireikė poros metų. Tiek laiko užtruko suderinti dokumentus, gauti įvairių tarnybų leidimus ir parengti statybų projektą.
Palengvėja kapų priežiūra
Pirmajame privačiame kolumbariume bus 162 vietos urnoms laikyti. Nors dar neskelbiama, kiek gedinčioms šeimoms kainuos šitokiu būdu laikyti artimųjų palaikus, jau dabar netrūksta susigundžiusių tokia paslauga.
Atsirado ir norinčiųjų urnas laikyti kolumbariumuose tik kurį laiką. Yra žmonių, kurie persikraustę į kitą miestą ar šalį indą su pelenais nori išsivežti kartu.
„Lietuvių kultūrai palaikų deginimas nėra svetimas, ypač kai panagrinėji istoriją. Kremavimui įsitvirtinti galėjo padėti ir tai, kad žmonėms tampa sudėtinga prižiūrėti kapavietes, kurioms reikia skirti nemažai laiko ir dėmesio: gėles sodinti, laistyti ir taip toliau. Kolumbariumai palieka be rūpesčių – reikia tik ateiti, žvakelę uždegti, gėlių padėti“, – teigė V.Rumbaitienė.
Ji yra sulaukusi ir vyresnio amžiaus žmonių klausinėjimų apie kolumbariumus. Artimųjų jau nebeturintys žmonės baiminasi, kad nebus kam prižiūrėti kapaviečių.
Vienoje kriptoje bus galima laikyti kelias urnas – tai taps tarsi šeimos kapaviete.
Vakarinėje Joniškės kapinių pusėje pastatytas kolumbariumas – dar ne pabaiga „Aternos“ planuose. Norima statyti dar vieną sienelę kitoje pusėje.
Kainuoja tūkstančius
Miesto ūkio departamentui vadovaujantis L.Dūda tikino, jog bus analizuojama ar savivaldybė, statydama naujus kolumbariumus, gali prisikviesti privačius investuotojus.
2007-aisiais statytas kolumbariumas Lėbartuose miestui kainavo 320 tūkst. Lt. „Paskaičiavome, kad viena vieta, tas narvelis, kaip kiti vadina, dabar gali kainuoti 2–3 tūkst. Lt“, – teigė L.Dūda, pažymėjęs, kad artimieji urnas gali laidoti ir įprastose kapavietėse.
Kapinių priežiūros poskyrio vadovė Zina Stankienė tikino, jog palaikų kremavimo tradicijos vis labiau įsigali, tačiau dar negali konkuruoti su įprastu laidojimo būdu, kai karstai su veliono palaikais užkasami į žemę. „Kiekvienas nusprendžia šeimose – tai asmeninis reikalas. Nusistovėjusios tradicijos taip greitai nesikeičia“, – teigė pašnekovė.
Statosi ir kiti miestai
Pernai 450 vietų kolumbariumas įrengtas Kretingos rajono Baltkalnio kaime. Tokį statinį netrukus turės ir Rokiškio rajono Obelių gyvenvietė. Neringos savivaldybė taip pat yra paskelbusi apie planus statyti kolumbariumą.
Neseniai uostamiestyje viešėję Šiaulių valdininkai taip pat panoro kapinių žemę taupyti statydami kolumbariumus. Norą turėti kolumbariumą yra reiškusi ir sostinės valdžia, tačiau Vilnius tokio statinio vis dar neturi.
Manoma, kad kolumbariumų daugiau bus pradėta statyti po to, kai gruodį šalia Kėdainių pradės veikti pirmasis krematoriumas Lietuvoje.
