Rusijos propagandos ir dezinformacijos mašinerija, nukreipta prieš tariamus ar tikrus vidinius bei išorinius priešus, žinoma dar nuo sovietinių laikų.
Aktyviai ji pasitelkiama ir „moderniosios Rusijos“, ypač – Maskvai eskaluojant situaciją su kaimyninėmis valstybėmis.
Pavyzdžiui, prieš 2008 metų įsiveržimą į Sakartvelą ir jo metu, 2014 metais užpuolus Ukrainą ir aneksavus Krymą, suformavus pseudo darinius šios šalies rytuose.
Rusijai dabar jau pradėjus atvirą karą prieš Ukrainą, Kremliui lojalios priemonės irgi ėmėsi „darbo“.
Jose gausu einamosios informacijos, kurią „patvirtina“ tik Rusijos valdžios institucijos, tarkime, gynybos ministerija, apie esą pasiduodančius Ukrainos karius.
Išsamesniuose straipsniuose, komentaruose daug kalbama apie tai, esą Rusija puolama NATO, „apgulta“ Vakarų, tradiciškai menkinamos ir Baltijos šalys.
Be abejo, tokioms komentarų autorių nuomonėms, – erdvė būti. Vis dėlto jokie alternatyvūs požiūriai, kaip to reikalauja objektyvumas ir pliuralizmo principai, nepateikiami – žaidžiama į vienus vartus.
Kaip pažymi ekspertas, tai jau – ne žodžio laisvė, o atvirai skleidžiama karo propaganda.
Menkina ukrainiečius: „sudeda ginklus“
Atkartodama V.Putino žodžius, Rusijos naujienų agentūra TASS puolimą prieš Ukrainą aiškina kaip „Rusijos karių pradėtą specialią karinę operaciją, skirtą apginti Donbaso respublikas“.
Vykstant karo veiksmams, ne vienoje rusų žiniasklaidos priemonėje, pagal Rusijos gynybos ministerijos pranešimus, nurodoma, neva „Ukrainos pajėgos palieka pozicijas, sudeda ginklus“.
To nepatvirtina Ukrainos valdžios atstovai. Tokios informacijos nėra ir Vakarų žiniasklaidoje.
Valstybinė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ aiškina, kad gynybos ministerija pabrėžia, jog „taikiems gyventojams niekas negresia“.
„Praėjus maždaug dviem valandoms žinyba pridūrė, kad ukrainiečiai pasieniečiai „niekaip nesipriešina“, Ukrainos oro gynybos sistemos nukenksmintos, oro bazių karinė infrastruktūra išjungta. Gynybos ministerija nepatvirtino užsienio žiniasklaidos informacijos apie virš Ukrainos numuštą Rusijos lėktuvą“, – sakoma šios valstybinės agentūros pranešime.
Bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ rašo, kad jų korespondentas, esantis Donecke, praneša, jog šio miesto priemiesčiai „pirmą kartą per aštuonerius metus nebeapšaudomi ukrainiečių artileristų“.
Priduriama: „Galbūt jie jau pabėgo iš pozicijų.“
Rusijai susiduriant ir susidursiant su dar didesniais ekonominiais bei finansiniais sunkumais, dėmesio Rusijos spaudoje skiriama ir tam.
Internetinis portalas Lenta.ru skelbia straipsnį apie tai, kada stabilizuosis rublio kursas.
Cituojamas ekonomistas Michailas Beliajevas, sakantis, kad jeigu nebus jokios grėsmingesnės informacijos, rublio kursas per savaitę stabilizuosis ir sieks 75–76 rublius už JAV dolerį.
Šiuo metu rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu yra 83,77.
Užsipuolė NATO
Kremliaus ruporu laikomo kanalo RT (buvęs „Russia Today“) interneto svetainėje vienoje pagrindinių pozicijų ketvirtadienį publikuotas didelis Sergejaus Karaganovo, kuris įvardijamas kaip Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos garbės pirmininkas, straipsnis, pavadinimu „Nauja Rusijos užsienio politika, V.Putino doktrina“.
Jame rašoma, kad, regis, Rusija įžengė į naują užsienio politikos erą – pradėjo santykių su Vakarais modelio „konstruktyvią destrukciją“.
Aiškinama, kad NATO ekspansija ir formalus ar neformalus Ukrainos priėmimas kelia riziką šalies saugumui ir to Maskva paprasčiausiai nepriims.
Taip pat skamba tradicinis Kremliaus naratyvas: esą praėjus 30 metų po SSRS žlugimo tik kelios posovietinės tautos sugebėjo tapti išties nepriklausomos.
Minimos ir Baltijos šalys, neva „priėmusios išorės kontrolę“.
Teigiama, kad NATO yra grėsmė ir valstybėms narėms, nes „provokuodama konfrontaciją, iš tiesų negarantuoja apsaugos“.
Aiškinama, neva Aljanso sutarties 5 straipsnis automatiškai nereiškia įsipareigojimo dėl kolektyvinės gynybos, jei viena NATO valstybė yra užpuolama.
„Aš susipažinęs su bloko istorija ir diskusijomis Amerikoje dėl jo sukūrimo. Tiksliai žinau, kad JAV niekada nepanaudos branduolinių ginklų „ginti“ savo sąjungininkes, jeigu kils konfliktas su branduoline valstybe“, – sakoma S.Karaganovo straipsnyje, publikuojame Kremliaus ruporo RT interneto svetainėje.
Jis tęsia, kad jeigu Rusija vykdys pagrįstą, bet atkaklią politiką, sėkmingai įveiks naujausią Vakarų priešiškumo bangą ir turi daug šansų laimėti šį šaltąjį karą.
„Optimizmo įkvepia ir pačios Rusijos praeitis: mums ne kartą pavyko sutramdyti svetimų jėgų imperines ambicijas – mūsų pačių ir visos žmonijos labui. Rusija sugebėjo paversti būsimas imperijas suvaldomomis ir gana nekenksmingomis kaimynėmis: Švedija po Poltavos mūšio, Prancūzija po Borodino, Vokietija po Stalingrado ir Berlyno“, – rašoma straipsnyje.
Panašių straipsnių Kremliaus ruporais laikomoje Rusijos žiniasklaidoje – gausu.
Įspėjo apie dezinformacijos srautą
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio ketvirtadienį kalbėję mūsų šalies vadovai akcentavo, kad karo Ukrainoje akivaizdoje privalome išlikti orūs, ramūs ir pasitikėti šalies institucijomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė kartu pabrėžė, kad taip pat turime akylai sekti informaciją.
Ji akcentavo, kad dabar „patiektas“ dezinformacijos kiekis turbūt bus gausesnis, nei buvome įpratę matyti iki šiol.
„Todėl raginu visus labai rūpestingai atsirinkti savo informacijos šaltinius, nepasiduoti toms klišėms, kurias mums bando primesti Kremliaus propaganda.
Tikrai nė kiek neabejoju, kad institucijų pasirengimas ir bendradarbiavimas leis Lietuvai šitą situaciją valdyti taip pat sklandžiai, kaip ir kitas nenumatytas situacijas“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Į Kremliaus dūdą: kanalai pateisina agresiją
Vilniaus universiteto dėstytojas komunikacijos ekspertas Mantas Martišius pabrėžė, kad jeigu naudojamasi tik Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, galima patikėti ten skleidžiama informacija.
„Jeigu turite kitų informacijos šaltinių, mokate ne tik rusų kalbą ir kitas, suprasite, kad tai yra melas. Atidirbinėjamos tos pačios klišės, kurios buvo 2014 metais, 2008 metais Rusijos-Gruzijos kare: apie kažkokį genocidą, Rusijos taikdario vaidmenį ir taip toliau. Manau, kad šitą naratyvą ir melą iškėlė ir juo gali tikėti tiktai tie, kurie turbūt nepataisomai tikės iki galo.
Nei Vakaruose, nei Lietuvoje, Ukrainoje ir pačioje Rusijoje šita istorijos dalimi, kad esą ukrainiečiai yra fašistai, rusų kraują geria, niekas netiki“, – teigė propagandos, informacinių karų ekspertas.
Pasak M.Martišiaus, Rusijos valstybės valdomus kanalus geriausia išjungti ir susirasti kitus – patikimos informacijos – šaltinius. Tarp jų – ir rusų kalba.
Jis akcentavo, kad Rusijai užpuolus Ukrainą bet kokia ekonominė, finansinė pagalba Kremliui yra prisidėjimas prie šio puolimo.
„Jeigu jums tas tinka, tada jūsų sąžinės reikalas. Bet kitas dalykas, kurį reikia pasakyti: Rusijos valdomi kanalai – abonentinis mokestis, kurį už juos mokame, vis tiek prisideda prie Rusijos stiprinimo. Ir galbūt reikėtų vieną dieną baigti tą apsimetinėjimą, kad čia yra kažkokia nuomonių įvairovė ir žodžio laisvė. Tie kanalai yra naudojami tam, kad pateisintų agresiją.
O pasirinkimo yra. Taip nebus, kad išjungsime ir žmogus liks basas ant ledo. Neliks. Bus ką pasižiūrėti, kur informacijos kokybė yra su žurnalistiniais standartais, yra atsakoma už tai, neskleidžiama karo propaganda“, – pabrėžė M.Martišius.
-
„NY Times“: Rusai nenori karo, bet valdžia jų negirdi
-
Teroristine valstybe Rusiją pavadinusi D.Grybauskaitė: karo nusikaltėlis gali būti sustabdytas tik mūšio lauke
-
Karo ekspertai: pagrindinės Rusijos puolimo kryptys dar neaiškios, vyksta žvalgyba mūšiu
-
Seimas vieningai įvedė nepaprastąją padėtį dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
-
Nobelio taikos premijos laureatas D.Muratovas: „Mums gėda“
