Pastebima, kad užsitęsus karantinui visuomenė susiduria su grėsme emocinei sveikatai. Daugelis patiria stresą, išgyvena baimę dėl ateities, sveikatos, finansų ar ekonominio stabilumo, o ką jau kalbėti apie tai, kad pastaraisiais mėnesiais ženkliai išaugo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Reaguodami į susidariusią situaciją TS-LKD pristatė priemones, kurios padėtų sušvelninti neigiamą koronaviruso pandemijos bei karantino poveikį psichikos sveikatai.
Diskusijoje dalyvavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Paulė Kuzmickienė bei jos kolegė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė. Savo įžvalgas pateikė psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.
Virtualų specialistų ir politikų susitikimą pradėjusi I.Šimonytė pastebėjo, kad pandemija atvėrė ne tik materialias sveikatos sistemos bėdas, bet ir dėmesio visuomenės psichikos sveikatai stygių. Anot jos, klysta manantys, kad emocinė visuomenės sveikata – ne politikų reikalas.
„Šiandien kylančios įtampos jau dabar reikalauja reaguoti, priimti sprendimus, kaip toliau gyventi. Iš pradžių buvo tokių pajuokavimų, kad galėsime skaityti daugiau knygų ar žiūrėti filmus, bet akivaizdu, kad tai naivus įsitikinimas, o realybė yra visai kitokia“, – kalbėjo ji ir atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išaugo smurto artimoje aplinkoje atvejų.
Be to, anot I.Šimonytės, papildomą stresą kelia ir nežinomybė dėl besikeičiančios ekonominės situacijos. Ji pastebėjo, kad už krizės valdymą atsakingi politikai neskatino visuomenės pasitikėjimo, o pernelyg daug dėmesio skyrė kontrolei ir taip sukėlė dar didesnę įtampą.
„Mačiau labai daug griežtos rankos, kontrolės. Kartais – netgi žmonių emocinės būsenos bloginimo kažką vadinant nežmonėmis ar segreguojant žmones į kažkokias grupes vienus iškeliant, o kitus menkinant. Tą reikia skubiai keisti ir artėti prie tos retorikos, kuri skatina pasitikėjimą visuomene, o taip pat ir valdžia“, – dėstė I.Šimonytė.
Valdžios negebėjimas tinkamai komunikuoti situaciją tik dar labiau apsunkino.
Paklaustas, ar emocinė sveikata priklauso nuo politikų veiksmų psichiatras psichoterapeutas R.Alekna atsakė neabejotinai teigiamai ir paaiškino, kad valdžios sprendimai itin veikia šią sritį. Kalbėdamas apie pandemijos įtaką emocinei sveikatai jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu daug kas išgyvena kolektyvinį gedėjimą, o kartu dalyvaujame naujos egzistencijos kūrime. Apie jauniausios visuomenės dalies – vaikų – išgyvenimus diskusijoje pasakojo psichiatras L.Slušnys. Pasak jo, nerimą dėl susiklosčiusios situacijos išgyvena nemaža dalis vaikų, o papildomą stresą kelia nežinia dėl mokymo proceso. Psichiatras atkreipė dėmesį, kad valdžios negebėjimas tinkamai komunikuoti situaciją tik dar labiau apsunkino.
Kritikos valdžios sprendimams negailėjo ir organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė K.Levickaitė. Pasak jos, pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje dar pažeidžiamesnės tapo ir taip mažiausiai apsaugotos visuomenės grupės, pavyzdžiui, turintys psichikos ar kitokią negalią. Diskusijos dalyvė atkreipė dėmesį, kad karantino metu uždraudus dienos ar specializuotos pagalbos centrų dalis visuomenės buvo palikta likimo valiai.
Tinkamesnės reakcijos bei aiškaus kalbėjimo pasigedo Seimo narė P.Kuzmickienė. Anot jos, kompleksinių sprendimų trūkumas itin išryškėjo prasidėjus karantinui. Diskusijos dalyviams ir žiūrovams politikė pristatė, kokių veiksmų, siekiant užtikrinti psichikos sveikatos sistemos funkcionavimą ir visuomenės gerovę, būtina imtis nedelsiant, bei ką reikėtų daryti karantinui pasibaigus.
Pasak jos, ypatingai sunkus šis laikas rizikos grupės asmenims, atsakomybių ir rūpesčių ženkliai padaugėjo tėvams. Labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms šis laikas tapo sunkiai pakeliamu iššūkiu. Remiantis PSO informacija, be įprastų simptomų – nerimo ir baimės – dėl karantino gali išryškėti vienišumas, depresija, žalingas alkoholio ir narkotikų vartojimas, savęs žalojimas ir savižudiškas elgesys. Taigi, akivaizdu, kad negalima laukti – būtina veikti.
Ką siūlo TS-LKD?
Sprendimai karantino metu:
- Į Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro veiklą įtraukti išorės ekspertus (arba steigti šalia veikiančią grupę), kurie analizuotų situaciją ir siūlytų reikalingus sprendimus šiandien, atliepiančius dabartinę visuomenės psichinės sveikatos būklę ir galimų problemų sprendimą ateityje.
- Įpareigoti Valstybinį psichikos sveikatos centrą parengti priemonių planą psichikos sveikatos užtikrinimui karantino metu ir po jo.
- Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų pagrindu regionuose (toliau Regioniniai COVID-19 centrai) sutelkti esamas savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų pajėgas ir teikti reikiamą pagalbą, ir konsultacijas socialinės rizikos grupėje esantiems asmenims bei šeimoms, taip pat tiems žmonėms, kurie dirba padidintos rizikos sektoriuose ir jų artimiesiems. Pagalba turėtų būti suteikiama visiems besikreipiantiems, kurie susidūrė su iššūkiais, susijusiais su dėl viruso pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Sprendimai po karantino:
- Steigti psichologinę tarnybą dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigose.
- Tęsti regioninių COVID-19 centrų veiklą telefonu bei kitais nuotoliniais būdais, o vėliau ir tiesioginiu būdu, tęsti teikiamas paslaugas, apimančias socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą.
- Tęsti ir plėtoti kompleksinių paslaugų šeimai finansavimą.
- Nedelsiant aktyvinti ir modernizuoti priklausomybių centrų veiklą.
- Nustatyti savivaldybių institucijų kompetenciją, užtikrinant psichikos sveikatos priežiūrą bendruomenėse: a) Savivaldybės administracijos direktorius privalo pristatyti Savivaldybės tarybai ataskaitą apie priemonių planą, kaip bus rūpinamasi psichikos sveikata po karantino. b) Savivaldybės taryba turi nustatyti priemones psichikos sveikatai užtikrinti strateginiame plėtros ir veiklos planuose. c) Savivaldybės taryba, suderinusi su Valstybiniu psichikos sveikatos centru, turi patvirtinti paslaugų planą, skirtą užtikrinti žmonių psichikos sveikatai savivaldybės teritorijoje.
- Savivaldybėse, suderinus su Valstybiniu psichikos sveikatos centru ir Sveikatos apsaugos ministerija, privalo būti užtikrinama pagalba specialistams ir gyventojams. Apie galimas gauti paslaugas savivaldybė turi informuoti gyventojus, koordinuoti jų veiklą ir rūpintis, kad šios paslaugos būtų pasiekiamos kuo platesniam gyventojų ratui. LR Vyriausybė turi pasirūpinti, kad savivaldybėje reikalingos paslaugos gautų finansinį palaikymą.
Ilgojo laikotarpio priemones trečiadienį pristačiusi konservatorė M.Navickienė atkreipė dėmesį, kad psichikos sveikatai iki šiol buvo skiriamai ženkliai per mažai dėmesio. Vis dėlto, pasak jos, karantinas padėjo geriau įvertinti esamą situaciją ir suprasti, kad būtina imtis priemonių. TS-LKD pirmininko pavaduotoja svarstė, kad dabar pats laikas spręsti senas problemas, o kartu kurti ateities psichikos sveikatos sistemą.
„Galiausiai ilgalaikėje perspektyvoje siūlome pertvarkyti psichikos sveikatos sistemą užtikrinant šiuolaikišką požiūrį į psichikos sveikatą ir paslaugų prieinamumą: keisti požiūrį į psichikos sutrikimų gydymą – pereiti nuo medikamentinio gydymo prie ankstyvos psichikos sutrikimų diagnostikos ir prevencijos, stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas ankstyvai depresijos ir kitų psichikos problemų diagnostikai, didinti visuomenės psichikos sveikatos ir emocinį raštingumą, gerinti visuomenės gebėjimą atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas, gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą – stiprinti psichikos sveikatos centrų komandas, didinti jų finansavimą.
Taip pat siūlome modernizuoti asmens psichikos sveikatos įstaigų infrastruktūrą ir įgyvendinti efektyvias prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo programas bei užtikrinti daugiau bendradarbiavimo su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis padedant gyventojams gauti reikiamą pagalbą, kovoti su priklausomybėmis, stebėti rizikos faktorius bendruomenėse“, – sakė TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.
Ilgojo laikotarpio veiksmai:
- Keisti požiūrį į psichikos sutrikimų gydymą.
- Didinti visuomenės psichikos sveikatos ir emocinį raštingumą, gerinti visuomenės gebėjimą atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas, atpažinti ir suprasti savo ir artimųjų psichikos sveikatos sunkumus bei konstruktyviai juos spręsti, laiku kreipiantis reikalingos pagalbos, bei suteikiant tinkamą bendruomeninį palaikymą.
- Gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą.
- Modernizuoti asmens psichikos sveikatos įstaigų infrastruktūrą ir įgyvendinti efektyvias prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo programas.
- Daugiau bendradarbiavimo su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis.
Diskusijos pabaigoje į žiūrovų klausimus atsakinėjusi I.Šimonytė svarstė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vyrauja jėgos lyderystė, o valdžia suprantama kaip savotiškas viršininkas, o ne atstovas, kuriuo galima pasitikėti. Politikė pastebėjo, kad pandemijos akivaizdoje dar labiau išryškėjo ir problemos viešojo administravimo srityje.
I.Šimonytė atviravo, kad iš šalies lyderių tikisi gebėjimo sutelkti, o ne visažinystės ar jėgos demonstravimo.
Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD rinkiminės sąskaitos.
