Pandemija nulėmė pirmąjį Vyriausybės darbo periodą, dominavo sprendimai dėl įvairių ribojimų, daugiau dėmesio sulaukė sveikatos apsauga ir poveikis šalies ūkiui, daugelis kitų klausimų buvo nustumti į paraštes.
Nors konstitucinėje hierarchijoje parlamentas yra aukščiau nei ministrų kabinetas, svarbiausi sprendimai buvo priimami Vyriausybėje.
Vyriausybė darbą pradėjo turėdama nemažą pasitikėjimo kreditą. Pirmomis darbo dienomis ją palankiai vertino daugiau nei trečdalis gyventojų, nepalankiai – mažiau nei ketvirtadalis, likę 42 proc. neturėjo nuomonės, parodė LRT užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Vasarį atliktos apklausos duomenimis, didžiausia valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išliko populiariausia partija.
Beje, pačių konservatorių užsakyta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė žmonių pritaria kaukėms viešose erdvėse.
Vyriausybėje – ne vien gavusieji daugiausiai balsų
Aštuonioliktoji Vyriausybė buvo sudaryta po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų, kuriuose daugiamandatėje apygardoje geriausiai pasirodė TS-LKD.
Pagal laimėtų parlamentarų mandatų skaičių Liberalų sąjūdis su opozicijoje dabar dirbančiais socialdemokratais pasidalijo 3–4 vietas, Laisvės partija liko penkta.
Konservatoriai su dviem liberaliom partijomis Seime užsitikrinę 74 vietas sudarė koaliciją ir suformavo Vyriausybę.
Didelių diskusijų dėl to, kas turėtų vadovauti Vyriausybei, nekilo – pretendente į šias pareigas iškart tapo TS-LKD sąrašo rinkimuose lyderė, buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.
Į premjero postą ji žengė neslopstant pandemijai dėl COVID-19 ir dėl to ekonomikai išgyvenant sunkius laikus. Tačiau politikė jau turėjo patirties tvarkytis su sunkiomis situacijomis – jai einant ministrės pareigas, mūsų šalis prieš dešimtmetį dorojosi su finansų krize.
Praėjus mėnesiui po rinkimų, trys Vyriausybę ėmusios formuoti partijos pasirašė koalicijos sutartį.
„Žmonių pasitikėjimą politika grąžinsime asmeniniu pavyzdžiu“, – pažymėta keliomis dienomis anksčiau paskelbtame dokumente.
Partijos nurodė, kad vengs draudimų politikos, teisės aktų nekurs skubotai, įgyvendins susitarimą dėl gynybos finansavimo, atvers kuo daugiau valstybės valdomų duomenų.
Taip pat neleis sau „beatodairiškai didinti šiandieninio vartojimo ateities kartų sąskaita, tiek kalbant apie finansinę skolą, tiek apie nevaržomą gamtos išteklių naudojimą“.
Išrinkti Seimo nariai prisiekė, o ankstesnė Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė įgaliojimus grąžino lapkričio 13 dieną.
Ministrams buvo pavesta toliau laikinai eiti savo pareigas. Konstitucija numato, kad tuomet prezidentas turi per 15 dienų pateikti Seimui svarstyti naujo premjero kandidatūrą.
Nežadėjo revoliucijų
I.Šimonytė ministrų kandidatūras prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė dar po kelių dienų.
Aštuoni portfeliai atiteko konservatorių kandidatams, tris ministrų postus gavo Laisvės partija. O Liberalų sąjūdžiui teko du.
Tarp kandidatų buvo net vienuolika Seimo narių, du partijų pirmininkai, šešios moterys. Kandidatę į žemės ūkio ministrus – buvusią Žemės ūkio ministerijos kanclerę Dalią Miniataitę – TS-LKD pasiūlė kiek vėliau.
Opozicija, kaip ir buvo galima tikėtis, kandidatų sąrašą įvertino kritiškai.
Štai laikinasis premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad su tokia komanda audringu vandenynu neplauktų net kaip keleivis.
Pasak „valstiečių“ deleguoto tuomečio Vyriausybės vadovo, I.Šimonytė kai kuriais atvejais ėjo jo pramintu taku – dalis kandidatų buvo ne politikai, todėl esą neturės deramo palaikymo Seime, daliai koją neva gali kišti politikos neišmanymas.
Tarytum replikuodama į pirmtako komentarą, prisistatydama Seimo nariams I.Šimonytė teigė neabejojanti, jog naujos Vyriausybės laivą sups, taip pat atsiras supančių, kad visus supykintų.
Tačiau kartu ji pabrėžė, kad revoliucijų nebus. Jau per vieną iš susitikimų su Seimo frakcijomis būsimoji premjerė teigė, jog, nors žmonės šaiposi, kad ji yra kairiausia konservatorė arba dešiniausia socdemė, iš tiesų esanti „gerai per centrą“.
Politologas Lauras Bielinis taip pat pažymėjo, jog kandidatai į naująją Vyriausybę – jauni, nemažai jų – didžiosios politikos naujokai, o tai gali kelti sunkumų pradėjus eiti pareigas.
Nevienareikšmiškai buvo įvertintas ir pasirinkimas šiuo metu sunkiausią – sveikatos apsaugos ministro – portfelį patikėti buvusiam valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui, kurio prezidentas neskyrė antrai kadencijai.
Medikų organizacijos šioje pozicijoje labiau norėjo matyti patirties medicinoje turintį specialistą, bet kandidatą įvertino už jo vadybinius sugebėjimus.
Pats A.Dulkys aiškino gerai žinantis sveikatos apsaugos sistemos bėdas ir jaučiantis pilietinę pareigą prisidėti prie koronaviruso krizės sprendimo.
Nors prezidento patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad kuo greičiau suformuoti naują Vyriausybę yra prioritetas, o pirmoji užduotis šiai bus suvaldyti COVID-19 plitimą ir minimizuoti ligos poveikį šalies ekonomikai bei darbo rinkai, šis procesas užtruko.
G.Nausėda konservatorių atstovės kandidatūrą į premjerus Seimui pateikė jau kitą dieną po to, kai sulaukė galimų ministrų sąrašo.
Mažiau nei po savaitės parlamentui pritarus paskyrė ją ministre pirmininke, bet neskubėjo susitikti su visais pretendentais, kad jie galėtų duoti priesaiką ir pradėti dirbti nelengvu šaliai metu.
Pirmiausia juos „testavo“ G.Nausėdos patarėjai.
Du kandidatai netiko, kritikavo ir kitus
Pirmas sunkesnis būsimos Vyriausybės darbas – praeiti valstybės vadovo filtrą.
Koalicijai teko skubiai ieškoti, kuo pakeisti prezidentui neįtikusius D.Miniataitę ir Laisvės partijos kandidatą į susisiekimo ministrus Kasparą Adomaitį.
Vietoj pastarojo buvo pasiūlytas S.Skvernelio Vyriausybės ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Vadovauti Žemės ūkio ministerijai konservatoriai pateikė taip pat „valstiečių“ Vyriausybėje aplinkos ministru dirbusio Kęstučio Navicko kandidatūrą.
Nepaisant valstybės vadovo abejonių, I.Šimonytei pavyko įtikinti A.Dulkį paskirti sveikatos apsaugos ministru – būsimoji premjerė prisiėmė asmeninę atsakomybę už jį.
Su viena išlyga buvo palaiminta ir konservatoriaus Dainiaus Kreivio kandidatūra – šis esą raštu įsipareigojo rasti pareigūną, vertinsiantį jo sprendimus per interesų derinimo prizmę, bet to neskubėjo padaryti.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija yra nustačiusi, kad dar 2010 metais, eidamas ūkio ministro pareigas, D.Kreivys pasirašė įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų laimėtoja buvo pripažinta su juo susijusi statybų bendrovė.
Po šio sprendimo D.Kreivys atsistatydino iš ministro posto. Nuo verslo D.Kreivys nebuvo atsiribojęs, turėjo 40 proc. bendrovės „Catus“, valdančios dar šešias įmones, akcijų, bet tikino, kad pats įmonių veikloje niekaip nedalyvauja.
Ramiai negalėjo jaustis ir Laisvės partijos pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska.
Prezidentas įvertino jos drąsą imtis darbo, bet suabejojo dėl patirties stokos.
Viešumoje buvo atkreiptas dėmesys ir į faktą, kad būsimoji ministrė neturi teisės magistro diplomo.
G.Nausėda gruodžio 7-ąją dekretu patvirtino I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės sudėtį.
Naująjį ministrų kabinetą jis įvertino kaip ambicingą ir tinkamą siekti gerovės valstybės tikslų.
Finansų ministerijai paskirta vadovauti Gintarė Skaistė, Krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas, Vidaus reikalų – Agnė Bilotaitė, Sveikatos apsaugos – A.Dulkys, Užsienio reikalų – Gabrielius Landsbergis, Socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė, Švietimo, mokslo ir sporto – Jurgita Šiugždinienė, Energetikos – D.Kreivys, Žemės ūkio – K.Navickas, Ekonomikos ir inovacijų – Aušrinė Armonaitė, Teisingumo – E.Dobrovolska, Susisiekimo – M.Skuodis, Aplinkos apsaugos – Simonas Gentvilas, Kultūros – Simonas Kairys.
Vyriausybės programa ir girta, ir kritikuota
Sutarus dėl ministrų, pateikti ir patvirtinti Vyriausybės programą neužtruko.
„Mūsų siekis, kad visuomenės nariai šios Vyriausybės priimamus sprendimus įvertintų kaip teisingus visų visuomenės narių atžvilgiu“, – nurodyta maždaug 120 puslapių sudarančioje programoje.
Ministrų kabinetas pažadėjo sustiprinti žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos demokratine sistema, vadovautis atvirumo, atsakomybės, vienodo visų vertinimo ir pagarbos principais.
Taip pat įsipareigota siekti pokyčių ekonomikos, aplinkos apsaugos, energetikos, švietimo, sveikatos, kultūros, finansų, regionų politikos, viešojo sektoriaus, socialinės apsaugos srityse.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio žodžiais, nežinant valdančiosios koalicijos sudėties, būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė programą.
Bet tai jis pavadino greičiau privalumu nei trūkumu – pabrėžtas ketinimas ieškoti kompromisų, bendradarbiauti nė vieno nepaliekant už borto ir suderinti visų visuomenės grupių interesus.
Teigiamai jis įvertino, kad tikslai iškelti ne iki artimiausių Seimo rinkimų, bet iki dešimtmečio pabaigos; kad švietimo sistemos problemoms spręsti siekiama nacionalinio susitarimo; jog nėra gąsdinimų ar netvarių pažadų dėl mokesčių, kartu neužmirštos inovacijos ir verslumo skatinimas.
Politinės komunikacijos instituto vadovas Julius Naščenkovas atkreipė dėmesį, jog programa nesusieta nei su biudžete turimais pinigais, nei su žmogiškaisiais ištekliais.
Tačiau šį planą jis įvertino kaip panašesnį į valstybės strateginį dokumentą su aiškiais tikslais ir kriterijais atliktiems darbams įvertinti, palyginti su S.Skvernelio vadovautos Vyriausybės programa.
Po dviejų mėnesių – kovo pradžioje – buvo pristatytas ir Vyriausybės programos įgyvendinimo planas.
125 puslapių plane nurodyti darbai, kuriuos ketinama nuveikti iki kadencijos pabaigos 2024 metais.
Biudžeto deficitą teko didinti
Naujieji ministrai priesaiką davė gruodžio 11 dieną, vos Seimas pritarė programai, ir jau tą pačią dieną kibo į darbus.
Tvirtindamas Vyriausybės sudėtį, G.Nausėda teigė, kad ministrų kabinetas darbą pradeda nelengvu metu ir jo neatidėliotinas uždavinys bus įveikti pandemijos krizę, imtis labai ryžtingų ir greitų sprendimų, kurie nedelsiant duotų rezultatų.
Prieš pat duodamas priesaiką A.Dulkys suspėjo pristatyti COVID-19 valdymo planą: esą bus siekiama, kad naujų susirgimų skaičius per parą neviršytų 200 (tuo metu jų būdavo daugiau nei po 3000, dabar, Statistikos departamento duomenimis, naujų atvejų skaičius per 14 dienų sudaro 230 / 100 000 gyventojų), kad, nemažinant testavimo apimčių, teigiamų testų nebūtų daugiau nei 5 proc. (tuo metu šis skaičius viršijo 20 proc., dabar svyruoja apie 7 proc.).
Kai kuriuos darbus jau buvo pradėjusi kadenciją baigianti ankstesnė Vyriausybė.
Pavyzdžiui, lapkričio pradžioje įvestas karantinas: turėjo užsidaryti pasilinksminimo vietos, visur su menkomis išimtimis buvo privaloma dėvėti kaukes.
Vėliau kelis kartus sąlygos buvo sugriežtintos, uždrausta susitikti daugiau nei dviem šeimoms, vyresniųjų klasių mokiniai perėjo prie nuotolinio ugdymo, prekybos centruose nurodyta griežčiau riboti pirkėjų srautus.
Pirmasis dabartinės Vyriausybės posėdis dėl pandemijos valdymo įvyko antrą dieną po priesaikos.
Jame karantino ribojimai buvo dar labiau sugriežtinti.
Nebeleista „gyvai“ bendrauti kartu negyvenantiems žmonėms ir teikti daugelį paslaugų, apribotos išvykos į kita savivaldybes, uždaryta dauguma parduotuvių.
Nepaisant skubių dar griežtesnių ribojimų, nei buvo įvedusi ankstesnė Vyriausybė, situacijos tai iškart nepagerino, priešingai, ji dar kurį laiką blogėjo.
Nuo pirmos Vyriausybės darbo dienos iki gruodžio pabaigos buvo užregistruota maždaug 56 tūkst. naujų COVID-19 atvejų (vidutiniškai – po 2,8 tūkst. per dieną).
Praėjusį pavasarį atrodė, kad koronavirusas Lietuvą tik „grybštelėjo“, bet rudenį padėtis pradėjo sparčiai blogėti ir, naujam ministrų kabinetui dar nespėjus nė kojų apšilti, pagal susirgimų rodiklį tapome pirmi Europoje.
I.Šimonytės žodžiais, tokią situaciją nulėmė ir ankstesnės valdžios neveiksnumas vasarą.
Tiesa, politologas Kęstutis Girnius vėliau teigė, kad ir nauji valdantieji nebuvo pasiruošę – esą žinodami, kad Vyriausybė bus jų, nieko nedarė, kad situacija pagerėtų.
Dar viena staigmena laukė peržiūrint ankstesnės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą – I.Šimonytės žodžiais, paaiškėjo, esą dalis „išlaidų buvo neskaidriai paslėptos po kilimu“.
Tvirtinant valstybės biudžetą, teko padidinti ir šių metų deficitą – nuo projekte numatytų 5 proc. iki 7 proc.
Ėmė švelninti karantino ribojimus
Praėjus vos daugiau nei dviem savaitėms nuo naujos Vyriausybės darbo pradžios, Lietuvą pasiekė pirmosios skiepų nuo SARS-CoV-2 dozės ir pradėtas gyventojų vakcinavimas.
Pirmieji pradėti skiepyti medikai, dirbantys vadinamuosiuose COVID-19 skyriuose.
Statistikos departamento duomenimis, per daugiau nei pustrečio mėnesio paskiepyta jau beveik 10 proc. gyventojų.
Tiesa, vakcinavimo procesas nebuvo sklandus ir ne vien dėl valdžios kaltės.
Jau sausio pradžioje Šilalėje medikams skirtomis vakcinomis pasiskiepijo ne tik įmonės „Ambulansas“, valdančios privačią Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas ir trys jo šeimos nariai vilniečiai, bet ir dar vienas verslininkas iš Vilniaus.
Vėliau teko keisti bendrovę, kuri išvežios vakcinas iš Vilniaus į kitas skiepijimo vietas, mat paaiškėjo, kad ji neturi tokios veiklos patirties.
Situacijai ėmus gerėti, be to, augant įtampai visuomenėje dėl ilgai trunkančių griežtų ribojimų, jau sausį Vyriausybė ėmė po truputį švelninti karantino sąlygas.
Iš pradžių buvo leisti vadinamieji socialiniai burbulai – bendrauti dviem šeimoms, kurios turėjo atsisakyti kontaktų su kitais žmonėmis, joms leista lankytis kitose savivaldybėse.
Taip pat sudaryta galimybė daugiau moksleivių mokytis nuotoliniu būdu mokyklose.
Dar po mėnesio karantinas buvo pratęstas iki balandžio, bet leista lauke nedėvėti kaukių, jei arčiau nei per 2 m nėra kitų žmonių, taip pat – judėti tarp žiedinių savivaldybių.
Kiek vėliau nuspręsta, kad į Lietuvą gali atvykti turintieji neigiamą koronaviruso testo rezultatą, gali artimai bendrauti dvi šeimos, vykti vairavimo egzaminai ir kai kurie renginiai, duris atverti bibliotekos ir pan.
Įsibėgėjus kovui, leista kai kuriose vietovėse atnaujinti pradinį ugdymą mokyklose, nuolat atliekant testus dėl COVID-19.
Leista atsiverti uždarose patalpose įrengtiems muziejams ir galerijoms, taip pat – judėti tarp kai kurių savivaldybių.
Vakcinavimą iki šiol trikdo mažesnis, nei buvo sutarta, pristatomas vakcinų kiekis.
Šlubuoja informavimo apie skiepijimą nuo COVID-19 kampanija.
Galiausiai „AstraZeneca“ vakcinos naudojimas apskritai sustabdytas.
Jau turi „šešėlius“ opozicijoje
Atmosfera tarp sostinės Gedimino prospekto, kur stūkso Vyriausybės pastatas, ir Simono Daukanto aikštės vis pakibirkščiuoja.
Dar tvirtinant ministrus, G.Nausėda nepritarė dviem kandidatūroms.
Kai kurių apžvalgininkų manymu, taip jis „demonstravo raumenis“ ir bandė atkartoti ankstesnės prezidentės Dalios Grybauskaitės griežtumą.
Vėliau įsiplieskė diskusija dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT), kurioje strateginius klausimus sprendžia Europos Sąjungos šalių vadovai (premjerai ar prezidentai, priklausomai nuo šalies konstitucijos).
Ją paskatino konservatorių atstovas Seimo narys Matas Maldeikis, viešai suabejojęs, ar, dalyvaudamas šios institucijos posėdžiuose, prezidentas neviršija įgaliojimų.
I.Šimonytė savo ruožtu pareiškė, kad jos dalyvavimas EVT susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis.
Mat ši institucija svarsto nemažai klausimų, priskirtų vykdomajai valdžiai, ir „daug tų susitarimų vėliau turi būti įgyvendinami Vyriausybės lygmeniu“.
Tačiau premjerė patikino nereikalaujanti permainų. Vėliau taip pat pasiūlė, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, jie galėtų atstovauti pakaitomis.
Prezidentui pasiūlius pelno mokesčio paskatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms, o didesnėms kaip 35 tūkst. eurų metinėms pajamoms iš individualios veiklos, kapitalo prieaugio ir dividendų, taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, I.Šimonytė atkirto, jog kol kas tokių pokyčių nereikėtų.
G.Nausėda įgėlė ir A.Dulkiui dėl sprendimo laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcinomis.
Anot jo, komunikacija dėl šios vakcinos buvo nenuosekli, o ministro sprendimas stabdyti jos naudojimą sudavė smūgį vakcinos patikimumui gyventojų akyse.
Opozicijoje dirbančių socialdemokratų vicepirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sukritikavo ministrų komunikaciją, kai „įsielektrinusioje“ situacijoje buvo skelbiamos skirtingos žinios, kokių karantino švelninimų laukti.
Taip pat – kad kitokią politinę kultūrą žadėję valdantieji iš pradžių nenorėjo pripažinti opozicijos.
Iki praėjusio rudens valdžioje buvę, o pernai rinkimus pralaimėję „valstiečiai“ nuo kritikos Vyriausybei perėjo prie veiksmų ir pristatė šešėlinį ministrų kabinetą, kuriam vadovauja partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Jau pirmajame jo posėdyje nuspręsta inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui S.Gentvilui iš esmės dėl istorijos su Aplinkos apsaugos departamentu ir jo vadove Olga Vėbriene.
Nes esą neįsivaizduojama, kad ministerijai gali vadovauti žmogus, darantis spaudimą pavaldžioms įstaigoms.
Pasiginčiję būtinų testų taip ir neįvedė
Įtampos neišvengta ir pačioje Vyriausybėje – net toje pačioje konservatorių partijoje.
Kovo pradžioje skubiai sušauktame Vyriausybės posėdyje, svarstant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų sergant COVID-19 ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju, būtinąjį ištyrimą protrūkio metu, sprendimas taip ir nebuvo priimtas.
Tokį pasiūlymą – būtinų tyrimų esą reikia, norint laisvinti darbo ribojimus vis daugiau sričių, – pateikė Sveikatos apsaugos ministerija.
Išklausęs A.Dulkio paaiškinimą, G.Landsbergis paprašė patikslinimo:
„Jūs (I.Šimonytė – red. past.) minite žodį „privalomas“, ministras mini „priverstinis“. Ar galėtumėte kažkaip paaiškinti kabinetui, kuris žodis yra galutinis, ir kaip mes įsivaizduojame teisinę logiką sulig kiekvienu?“ – paklausė jis.
Anot premjerės, COVID-19 protrūkio vietoje reikėtų ištirti visus žmones, kitaip esą suvaldyti protrūkių nepavyks.
TS-LKD lyderis toliau spaudė paaiškinti detaliau:
„Paaiškinkite, ką jūs turite galvoje sakydami žodį „priverstinis“, nes tai yra be žmogaus sutikimo. Ar čia nėra konstitucinio prieštaravimo? (…) Gal teisininkai galėtų paaiškinti, ką žodis „priverstinis“ reiškia, testavimas be sutikimo reiškia? (...) Tai jeigu aš balsuosiu, aš balsuosiu prieš.“
Tuomet I.Šimonytė diskusiją nutraukė, o sprendimas Vyriausybėje tąsyk liko nepriimtas.
„Gerai, ačiū. Tai tada šitą klausimą mes atidedame iki geresnių laikų ir pereiname prie kitų darbotvarkės klausimų“, – lakoniškai tarstelėjo ji.
„Labai gaila, kad tokia krizė neįtikina valdžios naudotis bent vienu prieinamu pandemijos kontrolės įrankiu – privalomu testavimu, – socialiniame tinkle „Facebook“ pakomentavo prof. Vytautas Kasiulevičius. – Testavimas nekenkia ekonomikai, nekenkia žmonių sveikatai, priešingai – saugo abi. Šiandienos susirgimų skaičiai yra reliatyvūs ir gali būti laikini.
Malonu, kai visi tave myli, bet kartais būtina ginti valstybę ir daryti sunkius sprendimus. Tokio mąstymo ir linkiu mūsų Vyriausybės nariams.“
