2021 05 14 /13:04

Karantinas sušvelnėjo ne visiems: šauktiniai valgo ir miega kartu, bet krepšinio drauge žaisti negali, bėgioti tenka su kaukėmis

Privalomąją karinę tarnybą atliekantys savanoriai teigia nesuprantantys, kodėl batalionai – vis dar „raudonosios zonos“, nors užsikrėtimų juose nėra arba fiksuojama vos keletas naujų. Kaip 15min teigė vienas šauktinių, visi kariai privalo kaukes dėvėti ne tik viduje, bet ir lauke, negali jų nusiimti net ir bėgant dešimties kilometrų atstumus. Nors miega ir valgo savanoriai tose pačiose patalpose, kontaktinis sportas esą vis dar draudžiamas. Kariuomenės atstovas teigė, kad vadovybė vertina situaciją ir pagal ją priima sprendimus.
Šauktiniai
Šauktiniai / Vyr. eil. Ž.Ruseckaitės nuotr.

Į 15min redakciją kreipėsi Panevėžyje, Karaliaus Mindaugo husarų batalione privalomąją karo tarnybą atliekantis savanoris Dovydas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).

Kaip pasakojo vaikinas, privalomąją tarnybą jis pradėjo praėjusių metų gruodžio pradžioje.

Eiti tarnauti vaikinas esą norėjo dėl patriotinių paskatų, taip pat tikėjosi sustiprėti fiziškai bei psichologiškai, išsiugdyti atsakomybės jausmą.

Iš pradžių, jo teigimu, viskas klostėsi sklandžiai, pirmosios savaitės buvo nelengvos, pilnos iššūkių, teko priprasti prie kiek kitokių gyvenimo sąlygų nei namuose, tačiau motyvacija esą nedingo.

Vyr. eil. Ž.Ruseckaitės nuotr./Šauktiniai įveikė „Inžinieriaus taką“
Vyr. eil. Ž.Ruseckaitės nuotr./Šauktiniai įveikė „Inžinieriaus taką“

Situaciją sujaukė pandemija

Prieš Kalėdas šauktinius pasiekė pirmosios liūdnos žinios, jiems dėl tuo metu ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos šalyje nebuvo leista grįžti atostogoms namo.

Tačiau, kaip teigė Dovydas, savanoriai situaciją suprato ir per daug nesisielojo, kad negalės pasimatyti su šeima.

„Tai mūsų labai nenuvylė, susitaikėme su žinia gan greitai, šventėme Kalėdas ir Naujuosius metus batalione vieningai“, – prisiminė pašnekovas.

Tuo metu bataliono vadas esą žadėjo, kad situacijai šalyje pagerėjus, jiems bus leista savaitgaliais vykti namo.

Pagaliau kovo 26-ąją, kaip teigė Dovydas, savanoriai galėjo trumpam sugrįžti pas artimuosius.

„Savaitė atostogų prabėgo greitai. Grįžome į batalioną, visiems padarė testus dėl COVID-19, susirgimų buvo nedaug, tik keletas atvejų, tačiau batalione dar iki šios dienos raudona zona.

Viduje vaikštome su kaukėmis, lauke su kaukėmis, nors Seimo įstatymai šneka visai ką kitą. Kontaktinis sportas neleidžiamas, jokio laisvalaikio, jokių užsiėmimų su kariais savaitgaliais, tik pratybos darbo dienomis“, – situaciją nupasakojo šauktinis savanoris.

iev/Šauktiniai
iev/Šauktiniai

„Sėdim ir laukiam kokio nors nušvitimo“

Jo teigimu, kariai yra pavargę, jaučiasi uždaryti.

Nors nuolat kontaktuoja su tais pačiais asmenimis valgydami, miega tuose pačiuose kambariuose, naudojasi tais pačiais sanitariniais mazgais, kartu leisti laisvo laiko, sportuoti negali.

„Miegam, valgom, prausiamės, kontaktuojam tik su savo kuopos kariais, o žaisti krepšinį, futbolą, eiti į treniruoklių salę, net ir šiltomis dienomis išeiti į lauką, nukristi ant žolės priešais saulę yra uždrausta, sėdim kuopoje ir laukiam vis kokio nors nušvitimo“, – teigė Dovydas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Asociatyvi nuotr.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Asociatyvi nuotr.

„Ieškome su aukštesniais vadais kompromiso, vis žada pagerėjus situacijai kariams duoti daugiau laisvės, tačiau jos taip ir nesulaukiam, motyvacija vis mažėja, o logikos čia taip pat neįžvelgsi“, – mintį pratęsė vaikinas.

Jis pažymėjo, kad savanoriai ilgai ir kantriai laukė, bet nėra robotai, tad negali tylėti.

Vis žada pagerėjus situacijai kariams duoti daugiau laisvės, tačiau jos taip ir nesulaukiam.

„Batalione jokių susirgimų jau beveik mėnesį neaptikta, tačiau savo pačių pažadus vadai ignoruoja.

Jie vis žada, mums suteikia viltį, bet kam tada pažadėti... Dar ir skiepai mūsų laukia, kurie irgi nežinia, kada bus“, – 15min sakė Dovydas.

Sprendimus priima kariuomenės vadovybė

15min pasiteiravo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų, kokie ribojimai taikomi šauktiniams batalione, ar visuose yra taikomi vienodi suvaržymai, kada juos žadama atlaisvinti bei kodėl neleidžiamas kontaktinis sportas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas, majoras Gintautas Ciunis nurodė, kad visi kariuomenės kariniai daliniai vadovaujasi vienodomis COVID-19 prevencijos taisyklėmis.

Batalione jokių susirgimų jau beveik mėnesį neaptikta, tačiau savo pačių pažadus vadai ignoruoja.

Jos gali būti suintensyvintos, jei epidemiologinė situacija dalinyje pablogėja, tačiau bazinis taisyklių komplektas daliniams yra panašus.

Paskelbus publikaciją, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke pasidalino straipsnio nuoroda ir teigė, kad informacija yra pasenusi, esą „kontaktinis karių sportas leidžiamas jau prieš savaitę, nuo gegužės 7 d.“

Tačiau kariuomenės atstovo G.Ciunio gegužės 12 d. gautas atsakymas rodo, kad kontaktinės sporto šakos leidžiamos tą dieną dar nebuvo.

„Visos prevencijos priemonės nukreiptos į tai, kad būtų sudaryti vadinamieji „burbulai“ – kariai tarnybą atliktų kiek įmanoma nekeisdami savo padalinio sudėties ir minimaliai kontaktuodami su kitais padaliniais.

Minimame dalinyje, kaip ir kituose, sportas yra leidžiamas, išskyrus kontaktines sporto šakas (krepšinis, futbolas ir pan.)“, – teigiama atsakyme.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Veido kaukė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Veido kaukė

Atsakydamas į klausimą, kokie sergamumo rodikliai šalyje turi būti pasiekti, kad suvaržymai batalionuose atlaisvėtų, kariuomenės atstovas pažymėjo, kad konkretus sergamumo šalyje kriterijus, kaip priežastis griežtinti ar laisvinti apribojimus, nėra numatytas.

Pasak G.Ciunio, kariuomenės vadovybė kasdien vertina situaciją ir priima reikiamus sprendimus dėl ligos prevencijos.

Vakcinuoti 37 proc. šauktinių

Atsakyti į klausimus, kiek šiuo metu kariuomenėje ir konkrečiame Karaliaus Mindaugo husarų batalione yra koronavirusu užsikrėtusių asmenų, kiek jų jau persirgo bei buvo paskiepyti, kariuomenės atstovas ketvirtadienį atsisakė.

„Šių skaičių pateikti negalėsime – juos turime ir žinome, tačiau neviešiname, nes tai yra tiesiogiai su informacija apie Lietuvos kariuomenės pajėgumus susiję duomenys.

Visi sergančių, pasveikusių ar paskiepytų karių skaičiai įtraukiami į Sveikatos apsaugos ministerijos viešai skelbiamus bendrus sąrašus, kartu su visais kitais Lietuvos gyventojais“, – teigė G.Ciunis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greitieji COVID-19 testai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greitieji COVID-19 testai

Tačiau penktadienį, paskelbus publikaciją, su 15min susisiekė KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Asta Galdikaitė ir paprašė publikaciją papildyti vakcinavimo duomenimis.

Savo feisbuko A.Anušauskas taip pat suskubo tikslinti duomenis. Jis teigė, kad situacija dinamiškai keičiasi ir pateikė naujausius skaičius, kiek šiuo metu yra suskiepyta karių, nors dieną prieš 15min šią informaciją suteikti buvo atsisakyta.

„Kontaktinis karių sportas leidžiamas jau prieš savaitę, nuo gegužės 7 d. Straipsnio pabaigoje panaudoti beveik mėnesio senumo skaičiai apie vakcinavimą jau senokai pasikeitę – jau vakcinuota ne mažiau 24 proc. karių-profesionalų, 15 proc. karių-savanorių (be savarankiškai pasiskiepijusių, kurių nefiksuojame), 37 proc. šauktinių, kurie gaus kariuomenėje abu skiepus ir t.t.

Šioje srityje jau po savaitės ar dviejų bus dar kitokia situacija, nes kaip minėjau skiepijimas kariuomenėje įgavęs pagreitį“, – feisbuke rašo ministras.

Anksčiau jis teigė, kad pirmąjį skiepą visi kariai ir personalas esą gaus iki šio mėnesio pabaigos.

Iš pradžių vakcinavimas strigo, balandžio 29 d. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys interviu balandžio 15min teigė, kad karių skiepijimui dabartinė tvarka kelia problemų, kariuomenė galėtų organizuoti procesą savarankiškai, o ne per savivaldybių skiriamas vakcinas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos