Skaitmeninių technologijų mokymai senjorams – ne naujiena
Pasak VDU Edukologijos instituto docentės dr. Elenos Trepulės, skaitmeninių technologijų mokymai senjorams – jokia naujiena, šiai sričiai pastarąjį dešimtmetį skiriami įvairiai finansuojami (ES, nacionalinės, savivaldybių, privačių fondų lėšos) projektai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Siekiama padėti vyresnei kartai išmokti naudotis technologijomis, kad palengvintų ir praturtintų jų socialinį ir buitinį gyvenimą.
„Tačiau nereikėtų suvienodinti visų senjorų, nes suaugusieji yra kur kas labiau heterogeniški, nei vaikai ar jaunimas. Pagyvenę žmonės priklauso skirtingoms socialinėms grupėms, turi labai skirtingą išsilavinimą, ankstesnio darbo ir pasiekimų patirtį, puoselėja įvairias tradicijas ir gyvenimo būdą, tad ir jų poreikis ar net noras naudoti skaitmenines technologijas nėra vienodas“, – sako dr. E. Trepulė.
Daug kas labai priklauso ir nuo asmens – vieni yra labai smalsūs ir aktyvūs, kiti nenori priimti jokių technologinių naujovių.
Kita vertus, ką vadiname senjorais – juk prieš gerą dešimtmetį senjorais dar vadino vyresnius nei 55-ių metų asmenis, tačiau šiandien penkiasdešimtmečiai yra aktyvūs, gyvybingi bei aktyvūs darbo rinkoje, naudojasi technologijomis ir priima naujus jų keliamus iššūkius. „Daug kas labai priklauso ir nuo asmens – vieni yra labai smalsūs ir aktyvūs, kiti nenori priimti jokių technologinių naujovių“, – teigia švietimo ekspertė.
Suaugusiųjų gebėjimas naudotis technologijomis neblizga
Nepaisant to, Lietuvos suaugusiųjų gebėjimas naudotis technologijomis neblizga. 2014–2015 m. Lietuva kartu su 40 pasaulio šalių dalyvavo EBPO tarptautiniame suaugusiųjų raštingumo tyrime PIAAC. Lietuvoje buvo apklausti 5093 suaugusieji, namuose prašant atlikti nurodytas užduotis. Lietuvių skaitymo, rašymo ir matematiniai gebėjimai yra artimi EBPO šalių vidurkiui, tačiau problemų sprendimo technologijų pagalba gebėjimai gerokai atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, kaimynų estų, lenkų ar skandinavų ir yra tik šiek tiek geresni nei Čilėje, Turkijoje ar Graikijoje.
Gebėjimas spręsti problemas skaitmeninių technologijų pagalba siejamas su konkrečiomis praktinėmis užduotimis, pavyzdžiui, apsipirkimu, teisinės informacijos ieškojimu, grupiniu darbu naudojant internetinius kalendorius ir rezervavimo sistemas.
Net 16–19 m. jaunuolių gebėjimai spręsti problemas technologijų pagalba atsilieka nuo EBPO vidurkio panašiai kaip ir vyresniųjų.
„Norėtųsi galvoti, kad šis gebėjimų atotrūkis spręsti problemas pasitelkiant technologijas būdingas tik vyresnio amžiaus suaugusiems, tačiau, deja, jis išlieka tokio paties dydžio net ir trisdešimtmečių, dvidešimtmečių. Net 16–19 m. jaunuolių gebėjimai spręsti problemas technologijų pagalba atsilieka nuo EBPO vidurkio panašiai kaip ir vyresniųjų. O tai jau rodo ne tik esamą, bet ir būsimą problemą ir tai, kad kažkas yra negerai su IT mokymu vidurinėje mokykloje“ – apgailestauja docentė.
Nuotolinis mokymasis tapo nauja mokymosi forma
Karantino metu švietimo sistema persiorientavo į nuotolinį mokymąsi. „Tikėtina, kad nuotolinį mokymąsi ar bent jo elementus po karantino naudos daug daugiau suaugusiųjų ir įvairių organizacijų, nes tai padeda lengviau suderinti laiko ir vietos apribojimus, leidžia geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, taupyti laiką ir pinigus.
Karantinas priverstiniu būdu leido pasinerti į šią formą net ir tuos, kurie anksčiau nebandė mokytis ar dirbti nuotoliniu būdu arba žiūrėjo į tai labai įtariai. Tad tikėtina, jog nuotolinis mokymasis ar nuotoliniai susitikimai tapo kultūriškai priimtina mokymosi ir darbo forma“, – sako E. Trepulė.
Kita vertus, dėl karantino nuotolinis mokymasis ar darbas buvo vienintelė forma, todėl atsirado taip vadinamas „Zoom“ nuovargis. Pasak ekspertės, žmonės įsitikino, jog vaizdo mokymasis ar darbo susitikimai greičiau išvargina, išbūti tą patį laiką „on line“ mokymuose kaip ir „gyvai“, beveik neįmanoma.
E. Trepulė mano, kad Trečiojo amžiaus universitetą (TAU) lankantys senjorai po karantino teiks prioritetą „gyvoms“ paskaitoms ir užsiėmimams. Nors tikrai ir ateityje senjorai pasinaudos nuotolinio mokymosi galimybėmis, tarkime, galės pasiklausyti žinomo lektoriaus, kuris labai užimtas ir negali atvykti, internetinės paskaitos.
Suaugusiųjų mokymasis – nauja kultūrinė forma
Pasak švietimo ekspertės, pasirengimas nuolat mokytis atitinka žmogaus smegenų pajėgumus tobulėti – suaugusieji gali mokytis ir išlaikyti smegenų plastiškumą iki gilios senatvės, tik tam reikia kasdien išmokti, sužinoti kažką naujo.
Suaugusieji gali mokytis ir išlaikyti smegenų plastiškumą iki gilios senatvės, tik tam reikia kasdien išmokti, sužinoti kažką naujo.
Maždaug prieš du dešimtmečius vyko lūžis nuo tradicinio įsivaizdavimo, kad kartą įgijus profesiją, gavus diplomą, daugiau nebereikės mokytis. „Tad dabar jau tampa kultūriškai priimtina suaugusiems mokytis. Vis dėlto, sėkmingiausiai karjerą daro ir kuria visavertį gyvenimą būtent tie suaugusieji, kurie būtinybę mokytis, priimti naujas technologijas suvokia ne kaip priešišką, o kaip natūralią paskatą“, – teigia dr. E. Trepulė.
Karantinas padėjo išgyventi kultūrinį lūžį ir priimti daugiau technologijų privalumų – bendrauti, apsipirkti, sutvarkyti reikalus, ir žinoma – mokytis. „Man patiko, kad per karantiną galėjome visa šeima kartu pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti, kad per pertraukėlę buvo galima pasidžiaugti kieme pražydusiais žiedeliais ar nuo važiavimo į darbą sutaupytu laiku pasivaikščioti miške. Technologijos nepakeis žmogiško ryšio, kontakto, bet kaip tik išvaduos nuo bereikalingų vizitų ar kelionių. Privalėsime toliau mokytis ir tobulėti, kad galėtume tomis technologijomis pasinaudoti. Nepamirškime, kad ir technologijos taps kur kas intuityvesnės ir lengviau naudojamos, dirbtinio intelekto dėka nuspėjančios mūsų norus ir patariančios ką daryti“, – sako dr. E. Trepulė.
Senjorei mokytis iš namų labai patogu
Karantino metu Marijampolės trečiojo amžiaus universitete vyksta nuotolinis mokymasis. 75-erių marijampolietė Albina Linkevičienė pasakoja, kad klausytojai gauna medžiagą, prisijungę internetu gali išklausyti vaizdo paskaitas. „Visa veikla ir universiteto programa vyksta ir toliau, tik virtualiai, labai patogu, prisijungiame kiekvienas iš savo namų. Paskaitas išklausau ne tik per kompiuterį, bet ir išmaniuoju telefonu, užsidedu ausines ir tuo pačiu metu galiu vaikščioti, ką nors tvarkytis, kavos išsivirti“, – privalumus vardija A. Linkevičienė.
Marijampolietės sūnus dirba informacinių technologijų srityje, jis per Velykas virtualiai sujungė visą jų šeimą – vaikus, anūkus į vieną vaizdo konferenciją ir kartu „susodino“ prie šventinio stalo. Motinos dienos proga sūnus padovanojo naują kompiuterį, instaliavo reikiamas programas.
Išmokti ką nors nauja padeda ir anūkai. A. Linkevičienė su kitomis klausytojomis susijungia per „Zoom“ ar kitas programas. „Gal žinau ir ne viską, pavyzdžiui, nesuprantu, kaip naudotis „Instagram“, kita vertus, moku pakankamai, tiek, kiek man reikia“, – tvirtina senjorė.
Pasak A. Linkevičienės, ji ir anksčiau naudojosi elektroninėmis banko paslaugomis, moka pasitikrinti savo sąskaitas, kompiuteryje arba telefone skaito naujienas.
Rytas karantino metu: kava ir kompiuteris
74-erių marijampolietė Angelė Savčenko skaitmeninių technologijų srityje save vadina savamoksle, kompiuterį įsigijo 2008 m. „Iš pradžių pagrindines funkcijas parodė anūkė, toliau mokiausi pati“, – sako Angelė, kuriai kompiuteris pirmiausia buvo reikalingas per „Skype“ programą bendrauti su užsienyje gyvenančia dukra, anūkais ir proanūkiais.
Kompiuteris tapo nepamainomas karantino metu – skaito naujienas, peržiūri atsiųstas užduotis iš Marijampolės TAU, bendrauja, siunčia komentarus. „Anksčiau du kartus per savaitę lankydavau universiteto paskaitas, dabar sėdime užsidarę namuose. Net ir mankštą trenerė mums rodo nuotoliniu būdu“, – sako A. Savčenko ir priduria, kad laukia, kada vėl prasidės paskaitos gyvai, labai sunku gyventi izoliacijoje.
Pasak A. Savčenko, pasibaigus karantinui skaitmeniniai įgūdžiai neužsimirš, kompiuteris tapo nepamainomas namų draugas: „Atsikėlus ryte pirmiausia išsiverdu kavos ir įsijungiu kompiuterį, perskaitau internetinius naujienų portalus.“
Vyresniojo amžius žmonės savo skaitmeninius įgūdžius turi nuolat tobulinti, mokytis kasdieniniame gyvenime pritaikomų technologijų ir domėtis naujovėmis. Tai palengvintų senjorų integraciją sparčiai besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje.
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
