Palangos meras Šarūnas Vaitkus BNS teigė, kad nuo pirmadienio gyvenamąją vietą Palangoje deklaravo jau 82 žmonės.
„Nuo gruodžio 14 dienos iki šiandien deklaravo savo gyvenamąją vietą 82 gyventojai. Aš manau, kad taip gali būti ir dėl to, kad jie būtų įleisti į miestą kaip gyventojai“, – sakė Palangos meras.
Jo teigimu, žmonių motyvai, kodėl staiga panoro tapti palangiškiais, gali būti įvairūs.
„Galbūt yra dalis žmonių, kurie nebuvo to padarę, tada tai nėra nauji atvejai. Galbūt yra žmonių, kurie gyvena, ir, tarkim, vienas šeimos narys deklaravęs savo gyvenamąją vietą Palangoje, o kitas gali būti nedeklaravęs arba deklaravęs kitame Lietuvos mieste, bet dabar kadangi yra ribojimai, tai turbūt suskubo deklaruoti ir imti pažymas“, – teigė Palangos vadovas.
„Tai žmogaus teisė, jeigu jis turi nekilnojamojo turto“, – pridūrė jis.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad nuo pirmadienio gyvenamąją vietą Druskininkuose jau deklaravo 38 žmonės, kai per visą gruodį iki šiol – 75.
„Kad įtakos tam turėjo ir karantino ribojimai, tai vienareikšmiškai“, – BNS sakė R.Malinauskas.
Jis teigė besidžiaugiantis tuo, kad karantinas padėjo paskatinti žmonių registraciją ir patikino, kad Druskininkuose žmonės gali saugiai sutikti šventes.
„Gyventojų skaičius visomis prasmėmis yra gerai. Druskininkuose žmonės saugiai gali sutikti šventes. Nesakau, kad skatinu važiuoti – kiekvienas žmogus turi būti atsakingas, bet Druskininkai su parkais, skverais, šeimai išeiti pasivaikščioti tikrai yra galimybės ir pagal skaičius Druskininkuose sergamumas yra vienas mažiausių“, – teigė Druskininkų vadovas.
„Protingai galima daug ką gyvenime, kaip mano močiutė, amžiną atilsį, sakydavo“, – pridūrė jis.
R.Malinausko teigimu, daugiausia žmonės deklaruojasi pas tėvus arba turi nuosavybės.
Klaipėdoje ir Neringoje – pažymų spausdinimo vajus
Neringos meras Darius Jasaitis BNS teigė, kad šiuo metu savivaldybės specialistai užsiima pažymų, įrodančių apie gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje, spausdinimu.
Anot mero, tai įrodo, kad šventiniu laikotarpiu į Neringą ketina atvykti daugiau žmonių nei įprastai.
„Specialistai man pasakė, kad nuo užvakar ir vakar nieko kito šiuo metu neveikia, tik spausdina pažymas ir siunčia. Tai reiškia, kad judėjimas deklaruotų gyventojų bus nemažas“, – sakė D.Jasaitis.
„Tos švieselės, kurios degdavo tik vasarą, o nedegdavo žiemą, ko gero, šį savaitgalį degs“, – pridūrė jis.
Panaši situacija ir Klaipėdoje, kurios vadovas Vytautas Grubliauskas sako, kad prašymai dėl pažymų išaugo dešimteriopai.
„Dešimteriopai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Matyt, čia dėl to, kad į Klaipėdą galėtų įvažiuoti tie, kurie joje negyvena“, – BNS sakė V.Grubliauskas.
„Situacija įdomi ir jaučiasi ribojimų įtaka“, – teigė jis.
Anot uostamiesčio vadovo, dėl to kai kuriems darbuotojams teks nutraukti nuotolinį darbą ir sugrįžti dirbti į savivaldybę.
„Tai priveda prie to, kad kai kuriems darbuotojams teks sugrįžti iš nuotolinio į fizinę darbo vietą, nes deklaruojant vietas pakanka interneto, o pažymas reikia antspauduoti“, – kalbėjo Klaipėdos vadovas.
Policijos dėmesys – Palangai
Policijos pareigūnai trečiadienį įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimais didesnį dėmesį skiria Palangai – čia sustiprintos pareigūnų pajėgos užtikrins nepertraukiamą kontrolę.
Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, penkiuose postuose trečiadienį iki popietės buvo patikrinta apie 400 automobilių, iš kurių apie 20 nebuvo įleisti.
„Paaiškinimai, kad į kurortą važiuoti esą buvo būtina, nes nori apsipirkti, pajūryje pavedžioti šunį, ar panašiai, nėra būtina priežastis, todėl žmonėms, suprantama, teko apsisukti ir važiuoti namo“, – rašoma policijos pranešime.
Policija ragina susilaikyti žmones nuo nebūtinų kelionių į kitas savivaldybes, o jeigu jau vykstama, turėti priežastį patvirtinantį dokumentą.
