Europos Sąjunga griežtina miškų apsaugos politiką, suvokiant, kad žmogaus veiklos įtaka, klimato kaita ilgainiui gali lemti pražūtingas pasekmes ir gamtai, ir žmonijai. Politinėse diskusijose ypač sveriami moksliniais tyrimais grindžiami argumentai. Tad mokslas tapo ir skirtingų požiūrių, ir interesų grupių lobistų taikiniu arba įrankiu.
2022 metų spalį daugiau nei penki šimtai skirtingų šalių mokslininkų Europos Parlamento, Komisijos bei Tarybos vadovams išsiuntė laišką. Jame ragino keisti miškų politikos kryptį, prieštaravo saugomų teritorijų plėtrai bei teigė, kad senų medžių pakeitimas naujais padės kovoti su klimato kaita.
Šias idėjas mokslininkai grindė tuo, kad neva jauni medžiai sugeria daugiau anglies dioksido (CO2) ir yra naudingesni klimato neutralumo planams nei senieji medžiai.
Šį laišką pasirašė ir šeši Lietuvos mokslininkai. Klausiami dažnas jų sunkiai bepamena aplinkybes, iš kur kilo iniciatyva pasirašyti tokį laišką. Kai kurie jų atvirai sako nematą reikalo deklaruoti interesų, nors tuo pačiu yra lobistinių organizacijų nariai.
Laiškas buvo plačiai platinamas miško pramonės lobistinių organizacijų puslapiuose, o vienos jų darbuotojai dalinosi laišku dar prieš oficialų paskelbimą.
