Kaip teigia Birštono turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rūta Kapačinskaitė, iki pandemijos Birštoną per metus aplankydavo daugiau nei 170 tūkst. bent nakčiai apsistojančių turistų. O jei dar priskaičiuotume tuos, kurie atvyksta tik dienai – pasivaikščioti, papietauti, pasisveikatinti... Galite įsivaizduoti, kokį didžiulį srautą žmonių vienu metu „generuoja“ šis nedidukas kurortas?
R.Kapačinskaitė pripažįsta, – pastarieji dveji metai dėl pandemijos ir karantino buvo sudėtingi: „Asmeniškai galėjau suskaičiuoti beveik visus Žvėrinčiaus miško medžius. Kai buvo reikalavimai nešioti lauke kaukes, tokiose vietovėse, kaip Birštonas, gyvenantieji pykome, nes mieste gali susitikti nebent su pušimi, o ne kitu žmogumi. Matyti miestą absoliučiai tuščią – skaudėjo širdį.
Tiems, kurie turėjo baseinus, teko juos išleisti. O toks sprendimas – brangus. Leidimo atsidaryti terminas vis keitėsi, o vien prileisti vandenį į baseiną užtrunka apie 2,5 paros. Dar reikia pašildyti – vėl truks 2 paras. Prieš leisdamas vandenį, turėjai būti garantuotas, jog bus srautas, kuris jame lankysis. Jautėsi įtampa.“
Pandemija, rodos, baigėsi, bet turizmo sektorius Birštone vis dar nejaučia atsipalaidavimo, t. y. to, kad viskas grįžo į savo vėžes. Vis dėlto, lankytojų srautai atsigauna, nakvynių skaičius jau primena priešpandeminį lygį. Tiesa, trumpėjanti viešnagės kurorte trukmė išlieka.
Matyti miestą absoliučiai tuščią – skaudėjo širdį.
Anot R.Kapačinskaitės, žmonės vis mažiau laiko skiria ilgesniam poilsiui.
„Gydytojai teigia, kad nėra nieko blogiau, kaip atvykti 12–15-ikai procedūrų savaitgaliui ir po to pirmadienį pulti į darbus. Būsite pavargę. Reikia ilsėtis bent 10 dienų nenutrūkstamai, kitaip į sanatorijas atvyksite jau reabilitaciniais tikslais. Tam ir yra numatytos prevencinės sveikatinimo programos“, – patikino Birštono TIC vadovė.
2022 metų lapkritį ir gruodį, anot jos, jautėsi sąstingis, šių mėnesių rezultatai nebus tokie geri, kaip pirmųjų trijų praėjusių metų ketvirčių.
Lietuvių pamėgtas kurortas
Pagrindinių tendencijų nepakeitė nei pandemija – labiausiai Birštone lankytis mėgsta savi. Pernai lietuviai sudarė net 92 proc. visų kurorto svečių.
Suprasdami, kad priklausyti nuo vienos rinkos turizmo srityje yra labai pavojinga (be to, užsienio turistas atvyksta ilgesniam laikui ir daugiau perka paslaugų), 2019 metais birštoniečiai ėmėsi didelių komunikacinių rinkodaros planų, nukreiptų į užsienio rinkas. Prioritetinėmis laikytos Latvija, Izraelis ir Vokietija.
„Kai buvo Rusijos ekonominė krizė, visi prisimena Palangos išgąstį. Rusijos turistai sudarė daugiau nei pusę atvykstančiųjų. Kai viena rinka griūva ir tu nuo jos priklausomas...
Birštonas pastaruoju metu sulaukia daugiausiai svečių iš Latvijos, Vokietijos ir Izraelio. Latviai važiuoja dėl mažo atstumo, jų net nakvynės trukmė šiek tiek ilgesnė nei lietuvių.
Priešpandeminiu laikotarpiu sulaukėme ir daug rusakalbių turistų iš Vokietijos, kuriems kainos Lietuvoje buvo patrauklios, personalas bendravo rusų kalba, jiems suprantamas buvo sanatorinis gydymas 2–3 kartus per metus. Geras klientas, nes atvykdavo dviem savaitėms. Vokietijos ligonių kasos sertifikuotas procedūras kompensuoja. Nėra privaloma jas atlikti Vokietijos gydymo įstaigose. Tokias sertifikuotas paslaugas teikia kelios Birštono sanatorijos.
O štai Izraelio turistai vadinami nostalgijos turistais. Būdami jauni, jie atvykdavo į Lietuvą, čia ilsėdavosi. Jauku, geros kainos, daug gamtos, žalumos. Birštoną rinkdavosi ir dėl geografinės vietos – netoli Kaunas ir Vilnius. Atvykdavo antroje liepos pusėje, rugpjūčio pradžioje, kai Izraelyje – karščio pikas. Apsipirkdavo „Urmo“ miestelyje, turguje Kaune“, – pagrindinius užsieniečių srautus pristatė R.Kapačinskaitė.
Šiuo metu Birštonas bando prisikviesti ir jaunas šeimas iš Izraelio, kurios mėgsta keliauti, turi finansų. Naujosios kartos izraeliečių tikslas – gamta, pažinimas bei sveikatinimasis.
Paklausus, ar Izraelio piliečių neatbaido šalia vykstantys karo veiksmai, R.Kapačinskaitė patikino, kad pačiame Izraelyje jaučiama amžina įtampa, tad karo grėsmės taip nesibaiminama.
„Tai juk šalis, kuri turi antiraketinį kupolą“, – patikino pašnekovė.
Susidomėjo lenkų kelionių agentūros
O kaip, prasidėjus karui Ukrainoje, pakito baltarusių ir rusų srautai kurorte?
Štai 2020 metais rusai sudarė 17 proc. užsienio turistų, o per pirmus praėjusių metų tris ketvirčius kurorte apsilankė vos 1 proc. Rusijos piliečių.
„Rusus galėjome skirstyti pagal tai, iš kokio regiono jie atvykdavo. Jei iš Kaliningrado, – paprasti žmonės, važiuojantys į sanatorijas gydytis, pailsėti. Sankt Peterburgo gyventojai važiuodavo tiesiog pailsėti sanatorijose, o maskviečiai – į Vilniaus restoranus, tai būdavo platesnio pirkimo profilio klientai.
O štai baltarusių srautai būdavo nereguliarūs. Juokaudavom: „Kaip vadas pasakys, ten ir atostogaus.“ Vienais metais būdavo didelis augimas – apie 30 proc., kitais – vos 12 proc. Baltarusijos turistas labiau renkasi Druskininkų kurortą, nes jis – pasienyje, nedidelis atstumas, turėjo savo sanatoriją ten, o dar ir Vilniaus „Ikea“ šalia“, – patikino R.Kapačinskaitė.
Pastaruoju metu, kaip pastebi ji, stebuklingai pradėjo augti lankytojų skaičius iš Jungtinės Karalystės. Tai – tikrai ne britai, o lietuviai emigrantai, perkantys prabangesnį poilsį, pavyzdžiui, „Vytautas mineral SPA“ komplekse.
Padaugėjo ir lenkų. Kaip teigia Birštono TIC vadovė, pigiau už poilsį Ukrainoje dar niekad niekur nėra buvę. Kadangi pastaruoju metu dėl karo veiksmų poilsio galimybių Ukrainoje neliko, lenkų kelionių agentūrų žvilgsniai pakrypo į Lietuvą.
Birštone niekad nebuvo pigu
O ar daugumos lietuvių neatbaido aukštos kurorto paslaugų kainos?
„Birštone niekada pigu nebuvo. Ypač vasaros savaitgalį. Bet nieko nėra brangiau už sveikatą. Yra prevencinės sveikatinimo programos – tikrai du kartus per metus, ilgąjį savaitgalį, verta paskirti savo laiką poilsiui su mediko priežiūra.
Beje, tendencija užsisakyti paslaugas paskutinę minutę lietuviams vis dar būdinga. Jaučiasi, kad žmonės taupo, labiau skaičiuoja, tapo labiau pretenzingi. Skaičius turistų mažesnis, bet tie, kurie perka, nori daugiau paslaugų, procedūrų.
Štai kalėdinis laikotarpis buvo lėtas. Dabar užimtumas Birštone siekia gal 50 proc. Kasmet būna sąstingis iki Valentino dienos. Anksčiau šį „apytuštį“ ciklą užpildydavo Rusijos turistai, kurie švenčia Kalėdas kiek vėliau, būtent sausį. Taigi, kai lietuvių nebūdavo, būdavo užsienio turistų“, – dabartinę situaciją nubrėžė R.Kapačinskaitė.
Prieš maitinimo sektoriaus atstovus ji teigia lenkianti žemai galvą, nes dirbti ištisus metus kurorte – menas.
Įdomu tai, kad šią žiemą Birštono svečiai ypač pasigedo slidinėjimo kalno, kuris neveikė kurorte gal jau 6-erius pastaruosius metus (dabar šioje vietoje įkurta vasaros rogučių trasa). Kai Lietuvoje netrūkdavo sniego, Birštone kalnas kažkodėl žaliuodavo. Gal dėl to, kad labai šaltiniuota vieta, – sunku slidinėjimo kalnui buvo veikti.
Beje, su slidinėjimo kalnu Birštone, pasak R.Kapačinskaitės, atsirado savaitgalio poilsio paketai, anksčiau to nebūdavo. Iki tol kurortas tetarnaudavo kaip reabilitacija po operacijos. Slidinėjimas vykdavo tik savaitgaliais, taip atsirado paketai „Ką veikti Birštone savaitgalį?“ – nakvynė, maitinimas, pirtis.
Nevyksta trinkelizacija
Anot Birštono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Manto Michaliunjo, kiekvienas kurortas turi savo identitetą, specifiką, ne išimtis yra ir Birštonas.
„Birštonas, kaip kurortas, galima sakyti, žinomas nuo 1382 m. Tuo metu jau stovėjo pilis, kuri buvo skirta ne gynybiniams tikslams, o rekreacijai ir poilsiui, puotoms rengti. Čia pradėjo formuotis Lietuvos kulinarinis paveldas. Turime vienintelį Lietuvoje išlikusį medinį Kurhauzą, atnaujinta ir Nemajūnų bažnyčia, kuri – bene vienintelė Lietuvoje išlikusi medinė gotikinė bažnyčia“, – išskirtinumą perteikė vyriausiasis Birštono architektas.
Būtent Birštonas pirmasis šalyje pradėjo skirti paramą tiems, kurie nori atnaujinti paveldo elementus. Iš pradžių, anot pašnekovo, dėl tokio sprendimo jie buvo gąsdinami, bet dabar jau daugelis savivaldybių šią praktiką yra nukopijavusios.
Atnaujinami kurorte ir daugiabučiai – iš 24 daugiabučių kvartale liko nerenovuotas tik vienas.
Nebijoma Birštone tankesnio užstatymo, bet labiau išnaudojamas vertikalumas – leidžiami aukštesni pastatai, kad kuo daugiau būtų išsaugotos žaliosios zonos, kuo labiau plečiami gamtiniai koridoriai. Dėl tos pačios priežasties neleidžiama kurorte įrengti tiek parkavimo vietų, kiek leidžia teisės aktai.
„Nevyksta pas mus paprastoji trinkelizacija. Kurortas yra miniatiūrinis – galima parkuotis ir prieigose. Ateiti iki centrinės dalies trunka 5 minutes. Norima, kad miestas būtų kuo žalesnis ir tylesnis. Taip, trūksta gal naktinių klubų, bet per karališką ramybę mes pritraukiame savo poilsiautojus. Nenorime konkuruoti su Palangos Basanavičiaus gatve – atrandame kitas vertybes. Unikalūs kurorto objektai – mineralinio vandens garinimo bokštas, biuvetės, kuriomis galima naudotis neatlygintinai“, – paaiškino M.Michaliunjo.
Apie dviračius ir laivus
Pasak vyriausiojo Birštono architekto, kai vyksta svarstymai dėl viešųjų objektų, visuomet reikia atrasti pusiausvyrą tarp vietinių gyventojų, kurių yra mažuma, poreikių, ir poilsiautojų, kurių yra dauguma. Tai yra tikrasis iššūkis.
Kalbėdamas apie ateitis vizijas, jis patikino, kad neatsisakoma galimybės aukščiausiame Lietuvos apžvalgos bokšte įrengti keltuvą neįgaliesiems – apie tai nuolat diskutuojama su gamintojais.
Plečiamas ir Pietų Lietuvos dviračių takų tinklas – pasirašytos sutartys su Alytaus ir Prienų savivaldybėmis.
„Žiediname takus, sujungiame, kad galima būtų judėti dviračiais visoje Pietų Lietuvoje. Su Prienais sujungtas jau dviračių bei pėsčiųjų takas. Į Alytaus pusę 4 km turėtų šiemet jau nusidriekti dviračių tako. Pernai prasidėjo ir Nemuno valymo darbai. Atsigauna vandens turizmas. Planuojamas vandens susisiekimas ne tik su Kaunu, bet ir Druskininkais“, – įvardijo M.Michaliunjo.
Pasak R.Kapačinskaitės, Nemunas ties Birštonu buvo pradėjęs pelkėti. Net istorinė pirmoji Birštono „Banginio“ biuvetė yra atsidūrusi giliai dumble.
„Atidarius Kauno hidroelektrinę, vanduo Nemune ties Birštonu pakilo 4,5 m, tad tikroji upės vaga – trečdalis to, ką matome šiandien. Ji yra silpna, nes ties Birštonu Nemunas daro kilpas, stabdoma srovė. Valymas yra būtinas“, – paaiškino R.Kapačinskaitė.
Tvarkyti pradedamos ir senamiesčio gatvės.
Sujungs abu Nemuno krantus
Šiuo metu yra projektuojamas pėsčiųjų bei dviračių tiltas, sujungsiantis dvi Nemuno skiriamas Birštono puses. Be griežtų formų, nebūdingų kurortui, artimų aplinkai bioninių elementų, atveriant gamtines vertybes visuomenei.
„Ana pusė anksčiau buvo labiau mėgiama turistų, jų ten lankydavosi net daugiau nei istorinėje Birštono pusėje. Norima tai atgaivinti. Gana sena ši tilto idėja. Rengiamas investicinis projektas, detalieji planai turi būti koreguojami“, – pristatė savivaldybės atstovas.
Seniai norima sutvarkyti ir Vytauto parką. Kadaise buvo parengtas tvarkybos projektas, kurio vertė – 5 mln. litų. Tuomet pritrūko lėšų, o ir prioritetai buvo kiti. Taigi projektas paruoštas, išduotas statybos leidimas, tereikia paruošti naują sąmatą. Manoma, kad parko sutvarkymas gali atsieiti 7 mln. eurų.
Dar vienas ateities planas – modernus, kurortinis, daugiafunkcinis kvartalas prie įvažiavimo į kurortą. Ten, išsaugant ir plėtojant želdynus, bioniniais sprendimais apjungiant esamus „Vytautas mineral SPA“ kompleksus su Nemuno promenada, žadama plėtoti pramogų, paslaugų, sveikatinimo, SPA kompleksų centrą.
„Investuotojai projektuojasi, išsiima statybų leidimus. Tikimės, kad prasidės pirmųjų objektų statyba“, – patikino vyriausiasis architektas.
Planuojama ir stacionari pramoginių laivelių prieplauka su aptarnavimo priklausiniais – įlaidomis, kavinėmis, renginių amfiteatru, želdynais.
Birštono architektūra nėra standartinė. Norintys kurtis kurorte, turi išlaikyti savitą stilistiką. Norima, kad medžio fasaduose, apipavidalinimuose būtų kuo daugiau, kad medis figūruotų ir dominuotų.
Štai krantinėje veikianti kavinė „Vasara“ įkurta dar sovietmečiu statytame alaus bare „Nida“. Žadama ją šiek tiek vizualiai pakeisti – apipavidalinti medžiu.
Bendrą kurorto vaizdą vis dar gadina keletas pastatų vaiduoklių, tačiau visus juos jau ruošiamasi atnaujinti arba vietoj jų žada išdygti nauji statiniai.
„Vienintelis nerenovuotas savivaldybei priklausantis pastatas kurorte – pati savivaldybė“, – šyptelėjo R.Kapačinskaitė.
Apsigyventi norėtų ne vienas
Birštone nėra tiek daug laisvos teritorijos, kur būtų galima statyti ištisus daugiabučių kvartalus. Bet kai kurių apleistų pastatų vietose jie jau atsiranda.
Daugiabučių plėtra Birštone prasidėjo gana neseniai. Visi daugiabučiai statomi arba rekonstruojami buvusių objektų vietose. Kurortas – saugoma teritorija, tad naujai statybai galioja daug apribojimų.
„Pirkimas yra, kainos – kaip didmiesčiuose. Jei 1,5 tūkst. eurų kv. m kaina, tai bus nerenovuotame daugiabutyje esantis butas. Naujos statybos – apie 2–2,5 tūkst. eurų už kv. m atsieis. Prieš tai buvo brangu įsigyti butą, nes jų trūko, o dabar poreikis didelis kelia kainą“, – atskleidė R.Kapačinskaitė.
Išsinuomoti butą kurorte – taip pat nepigu, atsieis 500 eurų per mėnesį.
Išaugus investicijų į antrąją ar trečiąjį būstą kiekiui, atsirado ir laisvų butų. Kai kurie juos nuomoja tikėdamiesi, kad kada nors įsikraustys patys. Kitas variantas – emigravusieji nusiperka ir, kol negrįžta į Lietuvą patys, nuomoja.
„Šių metų rudens ir žiemos sezonas yra šiek tiek aplėtėjęs pagal turistų srautus, tad nemaža dalis butų, apartamentų yra išnuomoti ilgalaikiam periodui. Didelių įmonių vadovai darbuotojams nuomoja apartamentus, vilas, kad nereikėtų važinėti į darbą iš kitų miestų“, – patikino TIC vadovė.
Ukrainiečiams užleido 20 būstų
Net 20 birštoniečių savo gyvenamuosius būstus užleido pabėgėliams iš Ukrainos. Tuose būstuose apsigyveno 61 ukrainietis.
„Problemų apgyvendinant ukrainiečius Birštone nekilo. Birštoniečiai – draugiški ir dosnūs. Dalis gyvena sanatorijose, SPA centruose, kuriuose dirba“, – paaiškino Birštono savivaldybės Socialinio skyriaus vedėja Milda Ramanauskienė.
Iš viso Birštone registruota 117 ukrainiečių, iš kurių 28 – vaikai. Įdarbinti kurorte 52 asmenys iš Ukrainos.
„Sunku prognozuoti, ar jie liks gyventi Birštone. Yra įsitvirtinusių šeimų. Matyti iš nuomos / panaudos sutarčių. Iš pradžių jos buvo sudaromos 3 mėnesiams, vėliau pratęsiamos dar 3 mėnesiams. Dabar jau pratęsimai vyksta pusei metų, sutartys tampa neterminuotomis. Daugeliui tikrai norisi grįžti į Ukrainą, nostalgija jaučiama. Išvažiavo iš Birštono gal 20 šeimų. Dabar vyksta tik migracija tarp savivaldybių“, – paaiškino M.Ramanauskienė.
