„Klaidinga žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą lietuviui kunigui Seinuose buvo sudarytos nepakenčiamos sąlygos ir panašiai. Todėl nenorėčiau komentuoti ir visuomenės veikėjų laiškų. Problema visai kita: kol kas neatsiranda kunigo, kuris norėtų ir sutiktų vykti į Seinus“, – atsakydamas į BNS klausimus rašė kardinolas.
„Puikiai žinote, kad Lietuvoje dvasininkų trūksta, vienas kunigas neretai aptarnauja kelias parapijas, stokojame kapelionų mokyklose, ligoninėse, darbui akademinėje sielovadoje. Reikia paaiškinti, kad į darbą kitoje vyskupijoje siunčiama kaip į misijas – negaliu kunigo ten paskirti prieš jo valią. Kaip tik šį trečiadienį arkivyskupijos kunigų susirinkime vėl paraginau savo brolius pagalvoti, ar neapsiimtų tam tikram laikui atsidėti Seinų lietuvių sielovadai, tačiau garantuoti, jog tuoj pat bus rasta išeitis – negaliu“, – teigė jis.
A.J.Bačkis teigė ne kartą kalbėjęs ir taręsis su vietos ordinaru vysk. Jerzy Mazuru, kuris, kardinolo teigimu, „palankiai žiūri į lietuvių sielovados poreikius“.
„Elko ordinaro nuostata nėra kuo nors išskirtinė – Bažnyčia visur stengiasi teikti dvasinius patarnavimus tikintiesiems jų gimtąja kalba, jei tik yra didėlesnė bendruomenė ir praktinės galimybės. Deja, savo dispozicijoje jis neturi lietuviškai mokančio kunigo, todėl prašo, kad atvyktų dvasininkas iš Lietuvos“, – paaiškino kardinolas.
„Tiek vysk. Mazuras, tiek Lietuvos vyskupai laikosi tos pačios nuomonės, kad Seinuose reikia nuolat dirbančio kunigo, kuris nuosekliai rūpintųsi sielovada lietuvių kalba – ne tik aukotų šv. Mišias, bet ir klausytų išpažinčių, lankytų šeimas, ligonis, ruoštų vaikus sakramentams ir kt. Taigi, siūlymas vienam ar kitam netolimos Lietuvos parapijos kunigui sekmadieniais ar kurią kitą vieną dieną nuvykti į Seinus nėra problemos sprendimas“, – teigtė A.J.Bačkis.
Lenkijoje, Seinuose bei greta esančiame Žagarių kaime, gyvenantys lietuvių tautybės žmonės neseniai prarado galimybę melstis lietuviškose mišiose.
Nuo spalio 1 dienos iš Seinų atšauktas kunigas Bernardas Augaitis, mokėjęs abi kalbas ir atskirai aukodavęs mišias lenkams ir lietuvimas. Šiame Lenkijos pakraštyje gyvenantys tikintys lietuviai pranešė, kad kreipėsi į Vilniaus arkivyskupą A.J.Bačkį, jog šis pasirūpintų, jog jie ir toliau galėtų melstis gimtąją kalba.
Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius BNS pasakojo, kad spalio pabaigoje sekmadienį Seinų bazilikoje ir Žagarių bažnyčioje mišios aukotos tik lenkų kalba.
„Mūsų kunigas, kuris tarnavo lietuvių visuomenei, nuo spalio 1 dienos buvo atšauktas iš pareigų Elko vyskupo, jį pavadavo kunigas Egidijus iš Punsko du sekmadienius, bet jis dabar kažkur išvykęs ir sekmadienį vietoj lietuviškų pamaldų lenkiškai atnašavo pamaldas kunigas, kuris nemoka lietuvių kalbos“, – pasakojo A.Vektorius.
Pasak Šv.Kazimiero draugijos pirmininko, lietuviai nori melstis gimtąja kalba, todėl tikimasi, kad Seinuose lietuviškai kalbantis kunigas gyventų nuolat arba nors atvažiuotų laikyti mišių iš, pavyzdžiui, Lazdijų ar Marijampolės.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.
