Nevalyvi poilsiautojai ir šią vasarą varė į neviltį sklypų savininkus, o nacionalinių parkų direkcijostik skėsčioja rankomis ir žada užsiimti nebent prevencija.
Savininkų rankos surištos
„Savo žemės sklypu nepriklausomai nuo to, kokia yra žemės paskirtis, turi rūpintis kiekvienas savininkas. Savininkas privalo rinkti šiukšles, prižiūrėti, kad nebūtų stovyklaujama atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose. Yra daug institucijų, kurios gali bausti savo pareigų neatliekančius savininkus, o mums pavesta atlikti tik prevencinį darbą – aiškinti, prašyti“, – pasakojo Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis Leškevičius.
Tačiau prievolė rinkti kitų šiukšles ir skųsti visus prasikaltusius nepatinka savininkams. „Jei man parko teritorijoje neleidžiama vykdyti jokios rimtesnės komercinės veiklos, neleidžiama užtverti miško keliukų mano sklype, kodėl aš turiu konfliktuoti su šiukšlinančiais poilsiautojais, juos drausminti? Už tvarką atsakau aš, bet mano rankos surištos“, – piktinosi 20 heltarų sklypą prie Žeimenio ežero Švenčionių rajone valdanti Monika Kazlauskienė.
Jos nuomone, reiktų ieškoti kelių, kaip dirbant kartu ir bendradarbiaujant gerinti infrastruktūrą, o ne apsistatyti draudimais.
Už tvarką atsakau aš, bet mano rankos surištos, – piktinosi 20 heltarų sklypą prie Žeimenio ežero valdanti Monika Kazlauskienė.
„Visada juokauju sakydama, kad biedni, nes teisingi, teisingi, nes biedni. Ar sukuria pridėtinę vertę apžėlusius, šiukšlėmis apverstos pakrantės?“ – piktinosi ji.
„Jei neliks jokių draudimų ir kontrolės, ar jums gražu bus, kai niekur negalėsite prieiti prie ežero? Vien tvoros, tvoros, tvoros“, – kitokios nuomonės laikosi E. Leškevičius.
Jam pritaria ir Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius. „Pažiūrėkite, kaip aplink ežerus išsidėlioję privatūs sklypai. Tiesiog saulute. Maži, siauri ruoželiai, kad tik būtų priėjimas prie ežero. O paskui stebisi, kodėl negalima stikliniais namais užstatyti visos pakrantės“, – pasakojo jis.
Siaubas – baidarininkai
Iš tėvų žemes prie ežero paveldėjusios M.Kazlauskienės teigimu, blogiausiai elgiasi baidarėmis atplaukę turistai.
„Žinau, kad valstybė labai skatina ir sveikina vandens turizmą, bet atsimerkite ir pažiūrėkite, ką po savęs palieka tokie turistai. Su savim juk jie nesiplukdys maišų šiukšlių, tuščių butelių. O išlipti jie gali visur, niekas negali jiems nieko pasakyti. Sugalvoja ir laužą viduryje miško užsikuria, ir krūvas metalinių skardinių į žemę užkasa. Net juokas ima, kai tokį keliavimą kaimo turizmo sodybos ekologiniu pavadina, juk į jas baidarininkai tik vakare atplaukia, o visą dieną kelionėje – ką pridaro?!“ – dėstė M. Kazlauskienė.
Dzūkijos nacionalinio parko direktorius E.Gudelevičius tikino, kad parko atstovai aktyviai bendrauja su baidarių nuomotojais, prašo jų, kad būtų įspėjami baidarėmis keliaujantys turistai.
„Pro truputį pereiname prie „reindžerystės“ darbo modelio, savo įrengtas stovyklas prie populiariausių upių prižiūri ir miškininkai, ir parko darbuotojai. Labai pagelbėjo ir įvestas visuotinis šiukšlių mokestis, dėl to ženkliai sumažėjo vietų miškuose, į kurias kaimo gyventojai versdavo savo buitines atliekas“, – teigė E.Gudelevičius.
Penktadienį pažiūrėjęs alaus reklamą „gamtoje smagiau“, tik susiimu už galvos, nes pirmadienį gamtoje smagiai teks tas šiukšles mums surinkti“, – juokavo E.Leškevičius.
Mosuojama kumščiais, pleška senos sodybos
Švenčionių rajone gyvenanti moteris prasitarė, kad sklyps prie ežerų ir upių turintiems savininkams ne visada pavyksta gražiai sutarti su įžūliais poilsiautojais. Sunkiausia buvo tiems, kurie sumanė iš kadaise populiarių parko žemėlapiuose pažymėtų stovyklaviečių išvaikyti ten atvykstančius poilsiautojus.
„Prie Žeimenio, Šakarvos, Lūšių ežerų supleškėjo senos medinės sodybos, kildavo muštynės, buvo šaudomi šunys, ne vienam savininkui grasinta susidorojimu. O rajono policija – bejėgė. Nors visi žino, kas ir kaip, tyrimai būdavo nutraukiami. Ar dabar tiems poilsiautojams geriau sėdėti apaugusiose ir prišiukšlintose paežerėse“, – klausė ji.
Kad sunku sutramdyti tiek savivaliaujančius poilsiautojus, tiek nesitvarkančius sklypų savininkus, pripažino ir Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius.
„Žinote, koks parko plotas? Trys žmonės visko sužiūrėti tikrai negali. Savininkai turi susitvarkyti patys. Didelę savo biudžeto dalį mes taip pat išleidžiame šiukšlių tvarkymui, tikiuosi, kad kai šiukšlės taps reikalinga žaliava energijai gaminti, bus kitaip.. O dabar, penktadienį pažiūrėjęs alaus reklamą „gamtoje smagiau“, tik susiimu už galvos, nes pirmadienį gamtoje smagiai teks tas šiukšles mums surinkti“, – juokavo E.Leškevičius.
