Kariai nustojo budėti pasienyje su Baltarusija, paramai skirtos greitojo reagavimo grupės

Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, toks sprendimas priimtas, nes pasienyje jau įrengtas fizinis barjeras, baigiamos diegti stebėjimo priemonės.

„Pastaruoju metu žymiai sumažėjus neteisėtų migrantų srautams bei nesant indikacijų, kad artimiausiu metu šie srautai didės, Lietuvos kariuomenė tęsia paramą VSAT, skirdama greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus“, – nurodoma pirmadienį pateiktame kariuomenės atsakyme.

Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliavimuose talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.

Vis dėlto situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.

Dėl migrantų antplūdžio lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio. Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje.

Vis dėlto vėliau jis paliktas galioti tik Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.