„Nevyriausybinės organizacijos dar prieš dešimtmetį atliko tyrimą, kurio metu analizuota, kaip užtikrinamos vaiko teisės uždaro tipo institucijose. Jau tuomet signalizavome, kad ten vyksta vaiko teisių pažeidimai, žiaurus elgesys su jais“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ Karilė Levickaitė.
K. Levickaitės įsitikinimu, ganėtinai nauja Seimo kontrolierių funkcija, atlikti nacionalinę kankinimų prevenciją ir laisvės suvaržymo vietų stebėseną, leidžia visuomenei pamatyti, kas vyksta anapus vaikų socializacijos centrų sienų.
„Uždaro tipo institucijos paverčiamos rezervatais, kur klesti žmogaus teisių pažeidimai. Vaikų socializacijos centrus taip pat galima priskirti prie jų, nes ten pagal tam tikrą požymį atrenkami ir uždaromi vaikai. Šie rezervatai vadinami socializacijos centrais, bet tai, kas ten vyksta ir kokios priemonės naudojamos – nepanašu nei į socializaciją, nei į resocializaciją“, – kalbėjo ji.
Specialistės įsitikinimu, Seimo kontrolieriaus atlikta žmogaus teisių stebėsena netiesiogiai susijusi ir su įvykiais Švėkšnoje, kurioje vaikai, turintys emocinių ir elgesio problemų, yra uždaryti, taip pažeidžiant vaiko teisę augti šeimoje ir bendruomenėje.
Skundų sulaukiame dėl vaikų socializacijos centruose veikiančių „nusiraminimo kambarių“, vaikų neteisėto talpinimo į juos, dėl darbuotojų neteisėto smurto prieš vaikus.
Vaiko teisių kontrolierė gauna daug skundų dėl socializacijos centrų
Vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės patarėjas Egidijus Meilius pripažino, kad dėl vaikų socializacijos centrų sulaukiama nemažai skundų.
„Skundų sulaukiame dėl vaikų socializacijos centruose veikiančių „nusiraminimo kambarių“, vaikų neteisėto talpinimo į juos, dėl darbuotojų neteisėto smurto prieš vaikus. Dėl talpinimo į taip vadinamą karcerį, „nusiraminimo kambarį“, pradėti ikiteisminiai tyrimai“ – LRT laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo jis.
Apie vaikų socializacijos centrus E. Meiliaus teigimu, diskutuojama ir švietimo ir mokslo ministro sudarytoje darbo grupėje Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pataisoms teikti. Ten, esą, kalbama ir apie vadinamus „nusiraminimo kambarius“, svarstoma, ar jie apskritai reikalingi.
Lietuviai įpratę probleminius vaikus matyti uždarytus
„Mes įpratę matyti beglobius vaikus globos įstaigose, tačiau tai yra sovietinis palikimas, kurį, kažkodėl mes vis dar puoselėjame. Vakarų praktika rodo, kad vaikai, gyvenantis šeimoje ir turintys asmeninį kontaktą su suaugusiais, geriau įveikia sunkumus.
-
Seimo Vaiko teisių apsaugos kontrolierių akiratyje – vaikų socializacijos centrai ir globos namai
-
Socializacijos centro auklėtoją sumušę nepilnamečiai atsidūrė areštinėje
-
Socializacijos centrų vaikai siunčiami į nusiraminimo kambarius, baudžiami dujomis ir lazdomis
-
Socializacijos centro darbuotoja: mums plėšomi drabužiai, laužomi akiniai, o alga – 377 eurai
VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės įsitikinimu, šią problemą reikia svarstyti Vyriausybės lygmeniu, nes atsakingos ministerijos turėtų plėtoti naujas paslaugas: profesionalią globą, psichologo pagalbą, įvairias korekcinio ar prevencinio elgesio programas, kurių Lietuvoje nėra.
„Mes turime pradėti tokias programas kurti ir Lietuvoje, nes šalyje yra apie 400 uždaro tipo įstaigų, iš kurių beveik pusė – socialinės“,– sakė ji.
K. Levickaitės įsitikinimu, kalbėdami apie smurtą vaikų socializacijos centruose reikėtų susimąstyti ir apie ten dirbančius socialinius darbuotojus bei pedagogus: „Manau tai yra bjaurus profesinio supratimo, kaip reikia elgtis su vaikais, kokias priemones taikyti dirbant su probleminiais vaikais, stokos pavyzdys. Dešimtmečius tokiose įstaigose dirbantys pedagogai tikriausiai net nesusimąsto, kad galėtų ir turėtų būti kitaip“.
