Tuo metu Lietuvos kariškiai teigia, kad Vakarų strategine kryptimi skirti kariniai pajėgumai ne tik nemažėja, bet ir stiprinami jau dabar. Rusija didina ginkluotųjų pajėgų karinį aktyvumą Vakarų kryptimi, aktyvumas Baltijos regione taip pat išaugo. „Savaitės“ studijoje – Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas pulkininkas Alvydas Šiuparis.
– Ar tikrai didėja Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptimi, tai galima konstatuoti?
– Taip, mes vertiname, kad aktyvumas didėja tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais parametrais. Šalia planinių kovinės parengties ir strateginių pratybų ,nuo 2013 metų vykdomi ir vadinamieji netikėtos kovinės parengties patikrinimai. Galiu paminėti porą faktų, pavyzdžiui, 2014 m. netikėtas kovinės parengties patikrinimas, įvykęs gruodžio mėn. 5–11 d.d. Kaliningrado regione. Baltijos jūroje taip pat netikėtas kovinės parengties patikrinimas 2014 m. vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, kai, pasinaudojant šiuo patikrinimu, dalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvo perdislokuota šalia Ukrainos sienos.
– O ar galima teigti, kad Rusija stiprina savo pajėgumus Šiaurės kryptimi, ko anksčiau nebuvo stebima?
– Na, Rusija yra indikavusi savo dėmesį Šiaurės krypčiai jau ne vieną kartą. Ir, be abejo, Rusija turi didelių strateginių interesų Arkties regione. Kalbant apie pajėgumus Šiaurės kryptimi, tai pokyčiai fiksuoti buvo 2014 m., kai buvo sukurtas naujas darinys – vadinamoji Šiaurės jungtinė strateginė vadovybė. Taip pat yra stiprinami sausumos padalinių pajėgumai Šiaurės kryptimi.
Lietuvos kariškiai teigia, kad Vakarų strategine kryptimi skirti kariniai pajėgumai ne tik nemažėja, bet ir stiprinami jau dabar. Rusija didina ginkluotųjų pajėgų karinį aktyvumą Vakarų kryptimi, aktyvumas Baltijos regione taip pat išaugo.
– Ar, kai sakome Šiaurės kryptimi, tai mes kalbame ir apie Baltijos valstybes?
– Na, apie Baltijos valstybes kalbėdami, mes kalbame apie pajėgumų stiprinimą Vakarų kryptimi, o Šiaurės kryptimi, tai būtų daugiau pajėgumai nukreipti į Arkties regioną. Žiūrint iš Rusijos perspektyvos, tai – Barenco jūra – Šiaurės-Vakarų kryptis, Baltijos jūros kryptis ir Juodosios jūros kryptis. Būtent šitomis kryptimis Rusija ir mato galimus NATO veiksmus, į jas ir orientuojasi, vystydama savo pajėgumus. Jeigu konkretinti, tai, pavyzdžiui, Kolos pusiasalis – tai Barenco jūros kryptis, Kaliningradas – Baltijos jūros kryptis, Krymas, kuris labai reikalingas dominavimui ir įtakai, – Juodosios jūros kryptis. Tai turime visą eilę tokių forpostų, kuriuose pajėgumai yra kryptingai ir nuosekliai stiprinami.
– Ar gali Rusijos karinio aktyvumo didinimą sustabdyti ekonominiai sunkumai, ar jie gali sustabdyti investicijas į karo pramonę?
– Bent ką mes matome savo ruožtu, artimiausioje ar ir vidutinėje perspektyvoje šie prioritetai neturėtų keistis. Ir Rusija, matyt, išlaikys siekį investuoti kiek įmanoma daugiau. Aišku, ekonominiai rodikliai gali pakoreguoti, bet netgi tolesnio negatyvaus vystymosi atveju, mes manome, kad vis tiek pajėgumas turėtų ir toliau augti, gal tiktai mažesniu tempu.
