– Ar galima pasakyti, kad šita karinė reforma, kuri prasidėjo 2008 m. ir turi būti baigta, regis, 2020 m., kad ji ne tik karinio komplekso reforma, bet tapo praktiškai valstybine reforma, nes ji apima ne tik Gynybos sistemą, bet, tarkim, ir Vidaus reikalų sistema įtraukta?
– Be abejo, tai yra kompleksinis procesas, kuris įtraukia, ne vien tik tiesiogiai su karyba susijusius pajėgumus ir institucijas, bet taip pat ir pajėgumus ir institucijas, kurios gali būti panaudojamos esant tam tikrai situacijai.
– Pašome pasakykite, kas yra tokios privačios Rusijos karinės kompanijos, kurios veikia ne Rusijoje. Aš noriu paklausti ar Lietuvoje buvo mėginimų tokias įkurti, o gal jos veikia Lietuvoje, ar jūs stebite tokias?
Kalbant apie tokių organizacijų buvimą Lietuvoje ar aplinkinėse šalyse, taip, yra matomi tam tikri veiksmai, siekiant panaudoti tokias organizacijas. Kaip, pavyzdžiui, šratasvydžio klubus, kur naudojama tam tikra leistina ekipuotė ir ginkluotė, o rengimas pritaikomas daugiau prie karinės aplinkos, labiau susijęs su karinėmis sąlygomis.
– Tos privačios karinės struktūros ir organizacijos, kurios yra pusiau karinės arba sukarintos, yra tokia gana nauja tema, kuri vis stipriau eksploatuojama pastaraisiais metais. Kalbant apie tokių organizacijų buvimą Lietuvoje ar aplinkinėse šalyse, taip, yra matomi tam tikri veiksmai, siekiant panaudoti tokias organizacijas. Kaip, pavyzdžiui, šratasvydžio klubus, kur naudojama tam tikra leistina ekipuotė ir ginkluotė, o rengimas pritaikomas daugiau prie karinės aplinkos, labiau susijęs su karinėmis sąlygomis. Tai turėti tokį pajėgumą, kuris atspindėtų poreikį jį aktyvuoti, ir tas pajėgumas, kuris būtų politiškai palankus ir galėtų vykdyti tam tikras užduotis, yra labai svarbus komponentas. Ir tam tikri veiksmai šia kryptimi yra matomi ir stebimi.
– Ir Lietuvoje jūs tą stebite?
– Taip, ir Lietuvoje.
– Ar Rusija šiuo metu yra labiau pajėgi panaudoti nekonvencines priemones ar ji gali ryžtis pradėti nuo karinių veiksmų, jeigu jau, tarkime, taip atsitiktų?
– Na, nieko negalima atmesti. Grėsmė iš esmės turi du esminius komponentus: norą, siekį, ambicijas ir galimybes tai įgyvendinti. Ir kaip matome, bent jau Ukrainos atveju, tai buvo ir noras ir galimybės. Ir buvo tam tikras apsisprendimas išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje. Ar būtų galima kalbėti apie pamėginimą testuoti, kaip ir buvo užsiminta ankstesniuose pranešimuose, kokią nors NATO narę, tai čia reiktų svarstyti pagal sąnaudų ir naudos aspektą. Tai Rusijai, matyt, nelabai norėtųsi akcentuoti konfliktą su NATO, bet pabandyti gal tam tikru atveju? Tai paneigti, matyt, būtų sudėtinga.
– Jūs kalbate apie 5-ojo straipsnio aktyvavimą šiuo atveju, t. y. kad Rusija gali pamėginti išprovokuoti kažkokį konfliktą su NATO nare, aš taip supratau? Neatmestinas tas atvejis?
– Teisingai sakote, galbūt negalima atmesti, bet tikimybių skalėje, mes vis tiek vertiname, kad tai nėra labai jau didelė tikimybė, kad tai būtų daroma.
