Antradienį Jūrinės kultūros koordinacijos taryba svarstė, kaip būtų galima išsaugoti „Sūduvį“ – dvidešimt metų kariniam laivynui tarnavęs laivas jau moraliai susidėvėjęs ir nebereikalingas.
Unikaliam ir gerai išlaikytam, 1958-aisiais Vokietijoje statytam laivui norima pratęsti gyvenimą. Jei iki Naujųjų metų nebus rasta sprendimo – laivas bus utilizuojamas.
„Prieš kelerius metus, kaip sakome, su ašara akyse į paskutinę kelionę palydėjome laivą „Kuršis“. Nors buvo garsiai kalbėta apie laivo išsaugojimą, bet kai atsirado konkretūs skaičiavimai, kalbos nutilo. Dabar norime matyti, kad kažką padarėme ateinančioms kartoms ir laivą pavyko išsaugoti“, – kalbėjo Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.
Dar prieš kelerius metus planuota karinių pajėgų nurašytame laive „Kuršis“ įkurti jaunimo viešbutį. Tačiau planai subliuško: pasirodė, kad laivas prastesnės būklės, jo parduoti ir naudoti komerciniais tikslais negalima.
„Sūduvio“ broliu dvyniu vadintas „Kuršis“ buvo supjaustytas.
Iš braziliško ąžuolo statytas ir dar šią vasarą Baltijos pakrantėje minų ieškojęs „Sūduvis“ išlikęs kur kas geresnės būklės.
Jūrų muziejus prašo šį laivą išsaugoti ir taip praturtinti muziejaus fondus – iki šiol nebuvo išsaugotas nė vienas karinio jūrų laivyno laivas.
„Šis laivas – išskirtinės konstrukcijos, dėl jo kaip techninio eksponato vertės klausimų nekyla“, – teigė muziejaus direktoriaus pavaduotojas, fondų saugotojas Romualdas Adomavičius. Apžiūrėjęs „Sūduvį“ įsitikino – laivas dar puikios būklės.
„Mūsų pozicija – perimti laivą, tačiau norime išgirsti miesto poziciją, ar galime statyti laivą Danės upėje“, – teigė jis.
Jūrų muziejus neturi krantinės, kur galėtų laikyti tokį laivą. Iškelti jį į krantą, anot muziejaus vadovės Olgos Žalienės, būtų pragaištis: krante laivai greit susidėvi. Su tuo, kad laivas turi likti vandenyje, sutiko ir Jūrinės kultūros koordinacijos taryba.
Tačiau, kurioje vietoje jį laikyti, – diskutuojama. Siūloma statyti laivą už „Meridiano“ burlaivio. Čia esą tinkamas gylis tokiam laivui, laivyba ne tokia intensyvi, tiktų į miesto panoramą.
R.Adomavičius priminė ir istoriko Dainiaus Elerto studiją, jog dar iki XIX amžiaus antrosios pusės Danė buvo pilna laivų. Latvija ir Estija taip pat rodo puikų pavyzdį, kaip prikelti nebeplaukiojančius karinius laivus antram gyvenimui.
„Muziejui nereikia kažkokio užkampio, vieta turi būti prieinama miestiečiams ir svečiams. Jie neturi ieškoti, kur tą laivą surasti“, – kalbėjo R.Adomavičius. Anot jo, kalbėta ir su Karinių jūrų pajėgu vadu, Krašto apsaugos ministerijos darbuotojais. Visi sutaria – laivas turi būti išsaugotas.
„Klaipėdai pridera tokį laivą išsaugoti, juolab kad per dvidešimt metų nesugebėjome nė vieno tokio laivo išsaugoti. Privalu tokį laivą turėti, kai mes kalbame apie patriotinį auklėjimą, suvokimą, kas yra valstybė. Jį kažkur „nukišti“ tai tas pats, kas nugramzdinti laivą į užmarštį“, – kalbėjo O.Žalienė.
Tačiau kol kas nerandama vietų Danės upėje, kur „Sūduvis“ galėtų būti prišvartuotas. Nors Jūrų muziejus siūlo jį statyti prie „Meridiano“, šiuo pasiūlymu nepatenkinti atnaujinamos irklavimo bazės vadovai. Teigiama, kad „Sūduvis“ trukdytų sportininkams, šioje vietoje nuo seno buvusi finišo juosta.
„Sūduviui“ esą netinkama ir atkarpa tarp Biržos ir Pilies tiltų dėl intensyvios laivybos. Siūloma pasvarstyti apie krantinę, kur ilgus metus veikė Senoji perkėla.
Jūrinės kultūros koordinacijos tarnyba netrukus dar kartą rinksis ir spręs, kuri vieta Danės upėje „Sūduviui“ tinkamiausia.
