Tokį R.Juknevičienės požiūrį į moterų ir vyrų pareigas ginant tėvynę BNS pristatė ministrės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė. Pasak jos, šiuo metu KAM ir Gynybos štabe yra kuriama koncepcija ir diskutuojama, kokia Lietuvos karinės mobilizacijos sistemos aktyviojo ir pasyviojo rezervo rengimo kryptimi reiktų eiti toliau.
„Finansų ir medicinos srityse moterų yra daugiau negu kitose. Bet ta tendencija yra susijusi su tuo, kad tose srityse daugiau dirba žmonės, kurie baigė civilinį universitetą, o tik po to praėjo karinį rengimą“, – pasakojo V.Karsavinas.
„Ekonominis sunkmetis tikrai neleis finansiškai išvystyti šios gynybos srities. Tačiau yra pats laikas sukurti koncepciją ir suderinti ją su visomis reikalingomis valstybės institucijomis bei visuomene. (...) Ministrė mano, kad merginų dalyvavimas kariniame parengime galėtų būti paremtas savanoriškumu, skirtingai nuo vaikinų, kuriems tai turėtų būti privaloma. Tačiau kol kas nėra galutinai sukurta, kokia forma tai turėtų vykti ir kokie būtų motyvacijos elementai, viskas tik svarstymuose“, – kalbėjo D.Bičkauskienė.
Pasak Lietuvos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos Kariuomenės personalo administravimo skyriaus viršininko pareigas laikinai einančio pulkininko leitenanto Viktoro Karsavino, po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kariuomenėje niekuomet nebuvo apribojimų moterims siekti kariškio karjeros.
„Mūsų sistemoje po nepriklausomybės atkūrimo iškart nebuvo taikoma jokių apribojimų. Išskyrus tai, kad iki 2000 metų į Lietuvos karo akademiją merginos nebuvo priimamos. Kai kuriose šalyse apribojimų yra, ir moterys gali eiti tik į tam tikras tarnybas“, – BNS sakė V.Karsavinas, pridūręs, jog yra ir Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose tarnaujančių moterų.
2009 metų sausio pabaigoje krašto apsaugos sistemoje moterys sudarė 11,5 proc. nuo bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus ir 10,5 proc. nuo bendro karių savanorių skaičiaus.
V.Karsavino teigimu, moterų Lietuvoje yra daugiau tarp karininkų, o ne paprastų kareivių. Jos dažniau specializuojasi finansų ir medicinos srityse.
„Finansų ir medicinos srityse moterų yra daugiau negu kitose. Bet ta tendencija yra susijusi su tuo, kad tose srityse daugiau dirba žmonės, kurie baigė civilinį universitetą, o tik po to praėjo karinį rengimą“, – pasakojo V.Karsavinas.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko mokomojo bataliono mokomosios kuopos vadas kapitonas Robertas Ulevičius BNS sakė, jog bazinio kario kurso mokymo programa ir vyrams, ir moterims yra vienoda, išskyrus žemesnius moterims fizinio pajėgumo normatyvus.
„Bet žiūrint iš kitos pusės, lauko pratybos, kuriose merginos dalyvauja lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vaikinai, turi nešti tas pačias kuprines, skirtumus išlygina. Savaime suprantamas dalykas, kad tavo ginklo, tavo kuprinės niekas neneš. Reikalavimai yra tokie“, – kalbėjo R.Ulevičius.
Tačiau, jo teigimu, nors bazinio kario kurso metu, kuris trunka tris mėnesius, vis atsiranda panorusių grįžti į civilį gyvenimą, tarp jų iki šiol nebuvo nė vienos merginos.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko mokomojo bataliono mokomosios kuopos viršila Vilmantas Čepkauskas tvirtino, kad lauko pratybos paprastai būna sunkios visiems kariams, nepriklausomai nuo jų lyties. Jis taip pat pažymėjo, kad profesinę karo tarnybą pasirinkę vaikinai ir merginos paprastai būna motyvuoti ir pasirengę jų laukiantiems išbandymams.
Tame pačiame pulke dirbanti, būsimuosius karius mokanti grandinė Rasa Tautavičiūtė sakė, jog karyba susidomėjo beveik prieš dešimtmetį dar būdama mokykloje, kuomet prisijungė prie savanorių pajėgų veiklos.
Jis BNS sakė mananti, kad moterų buvimas kariuomenėje, ypač žemesniame jos range, vyrus skatina pasitempti ir geriau atlikti savo užduotis.
2008 metų rudenį tuometinio KA ministrui Juozo Oleko įsakymu atidėjus jaunuolių šaukimą į Lietuvos kariuomenę, karines pajėgas pradėta buvo organizuoti tik profesinės tarnybos pagrindu.
Šiuo metu parengtas yra Seimo narių – daugiausia Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų – grupės kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi inicijavusių Seimo narių nuomone, atsisakymas jaunuolius rengti tėvynės gynybai prieštarauja 139-ajam Konstitucijos straipsniui, kuriame sakoma: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai“.
Labiausiai kariuomenės rezervo klausimą akcentuojantys konservatoriai, teigia nenorintys atsisakyti profesionalių karių ir grįžti prie šauktinių, tačiau pabrėžia, jog yra būtina, kad esant reikalui dauguma Lietuvos vyrų turėtų karybos pagrindus. Jų rinkimų programoje buvo kalbama, kad tai galima būtų pasiekti rengiant privalomus apie 7 savaičių kursus daugumai 18-24 metų Lietuvos jaunuolių.
