Tokią pažymą centras parengė po to, kai grupė žinomų visuomenės veikėjų paragino nukabinti paminklinę lentą J.Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, teigdami, kad jis kolaboravo su naciais vokiečių okupacijos metais. Lenta karininkas pagerbiamas kaip su sovietų okupacija kovojęs rezistentas.
„(...) vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, – rašoma viešai paskelbtoje pažymoje, kuri adresuota Vyriausybės kancleriui, Vilniaus merui ir bibliotekos direktoriui.
Dokumente nurodoma, kad J.Noreikos veikla „negali būti vertinama vienareikšmiškai“.
Anot centro, J.Noreikos veikla tuo metu, kai jis ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas, buvo susijusi su žydų izoliavimu. 1941 metais buvo paskelbtas jo raštas, kad žydai turi būti apgyvendinti gete.
„(...) okupacinei nacių valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“, – teigiama pažymoje.
Centro teigimu, vėlesniais vokiečių okupacijos metais J.Noreika aktyviai prisidėjo sužlugdant SS legiono steigimą Lietuvoje, vėliau jis vokiečių buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Sugrįžus sovietų okupacijai, jis prisidėjo ruošiantis organizuoti sukilimą galimo karo atveju. Jo su bendražygiais įkurta Lietuvos tautinė taryba buvo išsikėlusi tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvą.
J.Noreika buvo sušaudytas 1947 metais sovietų karo tribunolo sprendimu.
Nuimti J.Noreikos lentą reikalaujantys visuomenės veikėjai teigia, kad getų sukūrimas yra neatsiejama Holokausto dalis, o J.Noreika „glaudžiai kolaboravo su nacių valdžia bei esmingai prisidėjo prie Lietuvos žydų naikinimo“. Tarp pasirašiusiųjų laišką yra filosofas Leonidas Donskis, poetai Antanas A.Jonynas ir Tomas Venclova.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras taip pat paskelbė pažymą apie karininko, diplomato, Lietuvių aktyvisto fronto įkūrėjo Kazio Škirpos veiklą. Anot centro, jis buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui, tačiau 1940-1941 metais jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų.
