Kaip pasakoja su 15min redakcija susisiekęs devyniolikmetis Linas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), privalomąją karto tarnybą jis pradėjo praėjusių metų rudenį.
Vaikinas sako niekada neturėjęs problemų dėl nugaros, tačau po intensyvių pratybų pajuto keistą skausmą nugaros apačioje. Tuomet jis kreipėsi į kariuomenės medikus.
Šie nieko rimto neįtarė ir kurį laiką gydė šauktinį nuo nervų šaknelių uždegimo, kitaip tariant, radikulito.
Kol vieną dieną skausmas tapo toks nepakeliamas, kad Linas jau nebegalėjo pakilti iš lovos.
Tuomet vaikinas buvo nugabentas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę, kur medikai jam diagnozavo stuburo išvaržą ir rekomendavo operuoti.
Tačiau jis nusprendė, kad tokiai rimtai operacijai dar nėra pasirengęs, nors gydytojai įspėjo, jog delsimas gali baigtis rimtomis komplikacijomis.
Po ligoninės jaunuoliui buvo skirta reabilitacija Birštone, kuri šiek tiek palengvino jo būklę ir leido sugrįžti atgal į kareivines.
„Kai grįžau atgal, kreipiausi į Karinės medicinos ekspertizės komisiją, prašydamas, kad mane paleistų iš tarnybos dėl sveikatos būklės.
Tačiau ten dirbantys medikai nenorėjo nė pažiūrėti į mano atsivežtas magnetinio rezonanso nuotraukas ar neurochirurgo iš Kauno rekomendaciją dėl operacijos“, – prisimena Linas.
Medikų išvados nustebino
„Buvau nusiųstas pas neurologą, kuris liepė pavaikščioti ant kulnų ir pirštų galų ir tiesiai šviesiai pasakė, kad jokių ligos simptomų nemato. Supratau, kad niekas manęs nepaleis iš kariuomenės iki šaukimo pabaigos. Tačiau nenuleidau rankų ir toliau kreipiausi į medikus.
Vizitas pas chirurgą truko vos minutę. Jis liepė nusirengti, pirštu perbraukė per stuburą. Tada komisijos lape užrašė, kad esu tinkamas“, – prisimena karys.
Linas pasakoja šiuo metu dienas leidžiantis kareivinėse, gulėdamas lovoje.
„Mano nuomone, tai absurdas – aš atsikeliu, kartu su visais pavalgau ir jie keliauja į poligoną, o aš – į lovą. Nežinau, kuo čia esu naudingas taip gulėdamas. Gal medikai galvoja, kad aš simuliuoju, kad ta išvarža praeis? Jei manęs neišleis, turėsiu čia taip gulėti iki liepos“, – stebisi karys.
Linas svarsto, kad namo jį delsiama išleisti dėl kompensacijos, kurią turėtų išmokėti kariuomenė, jei būtų pripažinta, kad trauma atsirado tarnybos metu.
„Taip supratau, kad karo medicinos komisijai yra visiškai nusispjauti ant šauktinių ir savanorių. Arba tiesiog gaila pinigų, kuriuos turėtų sumokėti kariui, patyrusiam traumą privalomosios karo tarnybos metu“, – sako pašnekovas.
Tarnybai tinkamas
Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis 15min pateiktame komentare aiškina, kad, pasak karo medikų ekspertinės išvados, Lino būklė netrukdo jam tęsti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT).
Atsakyme pažymima, kad Centrinės pakomisės gydytojas neurologas priėmė ekspertinę išvadą, kad karys tinkamas tęsti NPPKT.
Jam nustatyta atitinkama sveikatos grupė bei skirtos rekomendacijos dėl fizinio krūvio ribojimų tarnyboje.
Pablogėjus kario sveikatos būklei, šeimos gydytojas gali pakartotinai siųsti karį pas neurologą ar į karinę gydytojų konsultacinę komisiją.
„Pablogėjus kario sveikatos būklei tarnybos metu, šeimos gydytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali pakartotinai siųsti karį pas neurologą ar į karinę gydytojų konsultacinę komisiją, kuri nuspręstų, ar kariui reikalinga pakartotinė karinė medicinos ekspertizė dėl tinkamumo tęsti NPPKT“, – rašoma kariuomenės komentare.
Pasak kariuomenės atstovo, Linui priskirta sveikatos grupė, kurią turintys kariai gali vykdyti įvairias pareigas, taip pat vykti į tarptautines operacijas.
„Sveikatos būklės stebėjimą batalione vykdo šeimos gydytojai. O kario sveikatos būklei paūmėjus, tam tikrą laiką gali būti taikomas konservatyvus gydymas ir lovos režimas“, – paaiškina L.Ciunis.
Pateiktame atsakyme nurodyta, kad tuo atveju, jei Linas būtų pripažintas netinkamu tęsti tarnybą ir nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo bei pareigų vykdymo, jis galėtų gauti vienkartinę kompensaciją.
Jos dydis priklauso individualiai nuo kiekvienos situacijos.