Nuolatinę stebėseną vykdantys departamento analitikai balandžio 17-23 dienomis fiksavo 96 informacinius incidentus, kurie susiję su COVID-19. Tai 16 daugiau nei ankstesnę savaitę.
Iš viso nuo vasario 1 dienos iki balandžio 23 dienos nustatyta apie 869 skirtingų tipų informacinių incidentų, skleidžiamų elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su koronavirusu.
Kariuomenė nurodo, kad dezinformacijos skleidėjai siekia pasinaudoti viruso COVID-19 pandemija baimei ir įtampai visuomenėje sukurstyti, šalies žmones neigiamai nuteikti prieš sąjungininkų karius Lietuvoje.
Panaudojo 15min vardą
Šią savaitę fiksuota koordinuota priešiška operacija, kurios tema – NATO dėl COVID-19 išveda pajėgas iš mūsų šalies. Šio incidento fragmentas buvo nušviestas šalies žiniasklaidoje, tačiau pažymėtina, kad šio informacinio incidento metu buvo taikyti skirtingi sklaidos būdai ir naudotos įvairios priemonės – suklastotas blogas, netikri laiškai, pasisakymai socialinėje erdvėje, tam tikrų vizualinių produktų kūrimas.
15min skelbė, kad melas buvo platinamas prisidengus 15min prekės ženklu ir naudojantis redakcijos žurnalisto vardu.
„Kelias dienas eskaluota dezinformacija fiksuota beveik dvejose dešimtyse šaltinių įvairiose šalyse. Paminėti veiksmai bei paraleliai eskaluojamos nepasitikėjimo valstybės institucijomis temos atitinka hibridinio karo požymius“, – teigiama ministerijos pranešime.
Kurstė protestuoti
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, melagingų naujienų, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos pagrindiniai taikiniai buvo Lietuvos valstybės atsakingų institucijų sprendimai ir veiksmai siekiant suvaldyti su COVID-19 susijusią situaciją. Per savaitę pastebimas ir sąmoningas piliečių kurstymas veikti prieš valdžios institucijų sprendimus – net du kartus organizuotos tokios pat protesto akcijos prieš karantino apribojimus.
LK SKD analitikai išskiria kelias grupes dominuojančių naratyvų. Viena jų teigia, kad COVID-19 – sąmokslo teorija. Pavyzdžiui, pateikiamos versijos, kad skiepai nuo viruso skirti žmonių skaitmenizavimui (čipavimui) ir kontrolei, ar sakoma, kad tai valdžios ir žiniasklaidos kartu sukurtas panikos burbulas. Taip pat išlieka populiari versija, kad COVID-19 plinta per 5G tinklą.
Kitas populiarus naratyvas – NATO egzistavimo klausimas, kuris neva pandemijos metu kelia grėsmę pačioms narėms. Pavyzdžiui, kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad NATO ne tik neatšaukia karinių pratybų, bet prisidengdami krize pumpuoja raumenis.
„Europos Sąjungos (ES) ateitis ir mūsų šalies institucijų gebėjimai lieka populiariu eskaluojamu naratyvu. Pavyzdžiui, formuojama neigiama nuomonė dėl ES ateities, o šalies institucijos kritikuojamos dėl neva atimtos galimybės verslui užsidirbti ar neva priverstinio gydymo, kuris net vadinamas medicininiu fašizmu“, – nurodo ministerija.
Pasak LK SKD analitikų, melo, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos sklaida, manipuliacijomis siekiama neutralizuoti visuomenės kritinį mąstymą, didinti atskirtį tarp valstybės ir jos piliečių, mažinti šalies bendradarbiavimą su NATO, kurstyti Lietuvos žmonių nepasitikėjimą ES, stabdyti technologinę pažangą, komunikacijų infrastruktūros vystymą šalyje.
