Klaidinančios informacijos srautas Lietuvoje nemažėja, teigia Lietuvos kariuomenės atstovas SAM Ekstremalių situacijų operacijų centre vyr. leitenantas Mažvydas Kunevičius. Nuo vasario pradžios užfiksuoti 1278 klaidinančios informacijos atvejai.
Palyginti su trimis pastaraisiais metais, šis skaičius įprastas normas viršija beveik 4 kartus. Daugiausia klaidinančios informacijos – apie COVID-19.
Kiekvienu komentaru botai bando suformuoti nuomonę, kad situacija Lietuvoje yra tragiška ir didžioji dalis visuomenės yra nusivylusi mūsų valdžia ir mūsų valstybe.
Pasak kariuomenės atstovo, klaidinanti informacija nukreipta į Lietuvos priimamus sprendimus kovoje su COVID-19, karantino sąlygas bei strateginius Lietuvos klausimus, kaip narystė ES ir NATO.
Skelbiama klaidinga informacija esą Baltijos šalyse dislokuoti NATO kariai skleidžia koronavirusą, o valstybės neva dangsto tokią situaciją.
„Dažnai bandoma sumenkinti ir Lietuvoje mirusiųjų ar susirgusiųjų koronavirusu skaičių, teigiant, kad kam reikalingas karantinas, jei mirė tik kelios dešimtys, o užsikrėtė mažiau nei du tūkstančiai. Tačiau manau, kad suprasite, jog šie komentarai prasilenkia su logika“, – paaiškino M.Kunevičius.
Vyro teigimu, pastebėta itin daug klaidinančios informacijos apie nepatikrintus vaistus nuo COVID-19, kurie arba yra nepatikrinti, arba išgalvoti.
Visame pasaulyje ima nusistovėti įvairios su COVID-19 susijusios sąmokslo teorijos, aiškina M.Kunevičius, tačiau kiekvienoje šalyje teorijoms suteikiamas vietinis prieskonis, siekiant jas padaryti prieinamesnėmis vietinei populiacijai.
Kariuomenės atstovas pateikė melagienos iš Brazilijos pavyzdį, kuomet vietiniai gyventojai įtikėjo, kad šalyje užkasami tušti karstai, o tai neva įrodo socialiniuose tinkluose pateikiama nuotrauka. Tačiau realybėje nuotrauka – kelių metų senumo. Vis dėlto panaši sąmokslo teorija plinta visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje.
Dezinformacijai skleisti naudojami įprasti kanalai – internetiniai tinklalapiai, socialiniai tinklai, elektroniniai laiškai. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites buvo pasisavinta keli šimtai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darbuotojams priklausiusių el.laiškų.
„Buvo pavogta beveik 400 PSO el. pašto adresų ir slaptažodžių. Jie nutekinti elektroninėje erdvėje, o taip pat gali būti siuntinėjami kenkėjiški laiškai, apsimetinėjant PSO darbuotojais“, – sakė M.Kunevičius.
Pasak jo, didžiausias klaidinančios informacijos srautas transliuojamas socialiniuose tinkluose, kur veikia imituojamos paskyros. Šios itin aktyviai veikia Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir Prezidentūros paskyrose.
„Kiekvienu komentaru botai bando suformuoti nuomonę, kad situacija Lietuvoje yra tragiška ir didžioji dalis visuomenės yra nusivylusi mūsų valdžia ir mūsų valstybe. […] Dažniausiai iškart po pranešimo patalpinimo klaidinantys profiliai, botai sukuria didelę dalį komentarų“, – aiškino M.Kunevičius.
Pasak jo, minėtų institucijų socialinių tinklų paskyrose pirmieji 50 komentarų po kiekvienu įrašu dažniausiai būna itin neigiami, siekiant suformuoti neigiamą nuomonę. Komentarai neretai yra kuriami netikrų anketų.
Netikros paskyros ir botai naudojasi kiekvieno iš mūsų emocijomis, silpnosiomis vietomis ir mąstymo spragomis.
Veikiama kartu su kitomis netikromis anketomis. Vienų savininkai komentarus rašo, kiti spaudžia „patinka“, taip suteikdami galimybę komentarams išlikti pastebimiems viršuje.
„Netikros paskyros ir botai naudojasi kiekvieno iš mūsų emocijomis, silpnosiomis vietomis ir mąstymo spragomis. Jie siekia provokuoti ir paskleisti kuo didesnį informacijos triukšmą“, – spaudos konferencijos metu sakė kariuomenės atstovas.
Netikrų anketų valdytojai siekia užkirsti kelią tikrai informacijai bei skaldyti visuomenę, o sukėlę diskusiją ir išprovokavę nesutarimus, pasišalina. Dažnai tyčia naudojami žeminantys žodžiai, nelogiškos hiperbolizacijos, o visa tai skirta išprovokuoti emocinę skaitančiojo reakciją.
Pasak M.Kunevičiaus, atpažinti netikras paskyras leidžia jų amžius – paskyros sukurtos palyginti neseniai, prieš 2-3 metus. Tokios paskyros seka aibę tarpusavyje nesusijusių tinklalapių. Taip nesielgiant feisbukas galėtų anketą pašalinti kaip neaktyvią.
Netikros paskyros nepateikia savo nuotraukų, naudojasi kitų asmenų nuotraukomis, pateikia gamtos vaizdus, tačiau nieko, iš ko asmenį būtų galima atpažinti. Skelbiama prastos kokybės tinklalapių informacija.
„Aišku, galima sakyti, kad kai kurie žmonės tiesiog siekia apsaugoti savo asmeninius duomenis, [..], bet dažniausiai tokie žmonės ir nebūna itin aktyvūs socialiniuose tinkluose“, – sakė kariuomenės atstovas.
Patariama nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio, ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose. Raginama rinktis oficialių institucijų duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
„Dažnai jums gali atrodyti, kad skaitote gerai Lietuvoje žinomo tinklalapio straipsnį, tačiau tai gali būti specialiai tam sukurtas ir labai primenantis jums gerai žinomą portalą tinklalapis“, – teigė M.Kunevičius.
Siekiant išvengti nesusipratimų kariuomenės atstovas siūlė atkreipti dėmesį į naršyklės laukelį, kuriame vedamas tinklalapio adresas.
