Prezidentas antradienį nurodė, kad pagalbos ranką NVSC galėtų ištiesti kariuomenė. Esą tokia patirtis taikoma Ispanijoje.
Tačiau Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Tomas Balkus nurodė, kad dar pavasarį kariuomenė talkino kovoje su COVID-19, tačiau dabar kol kas niekas kariuomenės pagalbos NVSC oficialiai neprašė, o ir abejojama, ar kariai galėtų ją suteikti.
„Lietuvos Respublikos Prezidentas dar pavasarį Lietuvos kariuomenei buvo pavedęs paremti valstybės pastangas kovoje su pandemija: teikti paramą institucijoms einamosios situacijos suvaldymui; parengti Lietuvos kariuomenės pagalbos teikimo planus civilinėms institucijoms situacijai blogėjant. J.E. G.Nausėda nuolat domėjosi Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių, esančių Lietuvoje, situacija, pasirengimu ir veikla, ypač pandemijos laikotarpiu“, – atsakyme 15min nurodė T.Balkus.
Kariuomenė: sveikatos sistema turėjo laiko pasiruošti
Anot jo, reaguodama į pavasarį prasidėjusią pandemijos bangą kariuomenė nedelsdama aiškinosi, kokios pagalbos reikia. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu, buvo skirta nuo 100 iki 200 karių kasdien padėti NVSC ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijai paremti buvo skirti logistikos, medicinos, operacijų, komunikacijos planavimo karininkai, kurie padėjo planuoti ir koordinuoti ekstremalios situacijos valdymą bei galimą kariuomenės paramą. Papildomai Karo policijos ekipažai saugojo vieną objektą bei patruliavo kartu su Policijos departamento pareigūnais.
Sveikatos apsaugos sistema turėjo laiko pasiruošti antrai viruso bangai ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, kaip ir visos kitos valstybės sritys.
„Šiuo metu, pasibaigus jų priskyrimo sveikatos apsaugos sistemai laikotarpiui, tie patys karininkai toliau yra pasirengę bendradarbiauti esant poreikiui, tačiau oficialiai nepriskirti, nes jie turi vykdyti savo nustatytas užduotis, kurias jie buvo suspendavę pavasario ir vasaros laikotarpiu. Sveikatos apsaugos sistema turėjo laiko pasiruošti antrai viruso bangai ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, kaip ir visos kitos valstybės sritys. Lietuvos kariuomenės pagalba nenumatytos situacijos pradžioje (pavasarį ir vasarą) suteikė paramą ir žinių tolesnei sistemos adaptacijai prie naujai susiklosčiusios ekstremalios situacijos aplinkybių“, – nurodė T.Balkus.
Tiesa, ir rudenį kariuomenė sulaukia prašymų padėti. Į Lietuvos kariuomenę šį mėnesį nustatyta tvarka buvo kreiptasi iš Raseinių, bet paaiškėjus, kad resursų skirti jau nebuvo poreikio ir civilinė sistema susitvarko, į jį reaguoti nereikėjo. Dar vienas prašymas į vieną iš kariuomenės batalionų dėl palapinės skyrimo buvo gautas ne pagal nustatytą tvarką, tačiau dėl pasirengimo pagrindinėms rudens pratyboms batalionas negalėjo jos skirti.
„Kitų prašymų paremti civilines šalies institucijas valdant antrąją viruso bangą Lietuvos kariuomenė nėra gavusi“, – nurodo T.Balkus, o tai reiškia, kad pagalbos NVSC oficialiai dar niekas kariuomenės neprašė.
Visgi galiausiai nutarta, kad Lietuvos kariuomenė skirs karių padėti NVSC. Dėl to trečiadienį per pokalbį telefonu sutarė prezidentas Gitanas Nausėda ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, BNS patvirtino kariuomenės vado atstovas spaudai majoras Tomas Balkus.
Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime, kariai bus skiriami, gavus informacijos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apie jų poreikį.
„Lietuvos kariuomenė įstatymu yra įpareigota padėti civilinėms institucijoms, kai jos pačios nebegali suvaldyti situacijos ar neturi tam reikalingų pajėgumų. Prezidentui patvirtinau, kad esame pasiruošę ir skirsime reikiamą karių kiekį į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Tikime, kad juos tinkamai apmokius, kariai prisidės prie antrosios COVID-19 bangos suvaldymo,“ – cituojamas V. Rupšys.
Gali padėti, kai to prašo VEKS vadovas
Kaip nustato įstatymai, kariuomenė gali būti pasitelkta teikti pagalbą civilinės saugos sistemos pajėgų subjektams (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir kt.) paskelbus ekstremalią situaciją.
„Ekstremalios situacijos metu operacijoms vadovauja ir atsako civilinės saugos sistemos pajėgos, Lietuvos kariuomenė jų funkcijų neperima, neturi jokių įgaliojimų, neturi teisės duoti privalomų nurodymų, išskyrus Karo policiją. Lietuvos kariuomenė gali būti pasitelkiama padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms tuomet, kai Krašto apsaugos ministras iš Valstybės ekstremalios situacijos komisijos pirmininko gauna rašytinį prašymą padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms vykdyti gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotis“, – nurodo kariuomenės vado atstovas spaudai.
Be to, pasak T.Balkaus, esant ekstremaliai situacijai Lietuvos kariuomenė gali būti pasitelkta civilinės saugos subjektų pajėgų vykdomų gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremaliosios situacijos židinyje atlikti.
Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė gali būti pasitelkiama, kai reikia įrengti praleidimo (kontrolės) punktą, kontroliuoti gyventojų patekimą į teritorijas, evakuoti sužeistuosius ir juos prižiūrėti, vykdyti ginkluotą palydą (eskortą), vykdyti apsaugą nuo pramoninių pavojingų medžiagų, sustiprinti objektų apsaugą.
Kariai taip pat gali būti pasitelkiami ir kitai veiklai, kuri nereikalauja, kad kariai turėtų įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
„Ekstremalioji situacija, kaip ir karantinas, kariuomenės užduočių neatšaukia – kariai tęsia tarnybą, kaip ir viešosios tvarkos saugotojai arba ugniagesiai. Karinis rengimas turi būti tęsiamas, kad būtų užtikrintas pagrindinis kariuomenės uždavinys – ginkluota valstybės gynyba“, – pažymi T.Balkus.
