„Didelis noras tęsti pagalbą“
Su šalies vadovu Ukrainos situaciją aptaręs kariuomenės vadas sakė, kad Lietuva ketina plėsti Ukrainos karių mokymą.
„Kalbėjome apie tai, ką jau tiekėme, kokios dar yra galimybės. Yra ir politinė valia ir mūsų didelis noras tęsti pagalbą, ypač rengiant ukrainiečių karius“, – pasakojo V.Rupšys.
Jo teigimu, artimiausiu metu į Lietuvą apmokymams turėtų atvykti kelios dešimtys ukrainiečių karių.
„Kalba eina apie šarvuočių vairuotojus, mechanikus, šarvuočių vadus, išminuotojus ir kitus specialistus, šiuo metu kalbame apie dešimtis jų“, – teigė generolas leitenantas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos karių mokymai Lietuvoje vyksta jau nuo karo pradžios, dar prieš karą Lietuvos instruktoriai, vykdydami instruktorių misiją, apmokė ukrainiečius jų šalyje.
Generolo teigimu, NATO ir nacionalinės pajėgos lieka aukštoje parengtyje dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Būtų naivu sakyti, kad čia taika aplinkui – tikrai to nėra šitame karo kontekste. Ta įtampa yra, taip pat grėsmės lygis didelis, bet reikia pasakyti, kad NATO, mūsų nacionalinės ir sąjungininkų pajėgos yra aukštoje parengtyje ir pasirengę reaguoti į bet kokias grėsmes“, – teigė V.Rupšys.
„Vyksta budėjimai – tiek laivų grupių, tiek orlaivių, tiek sausumos vienetų. Viskas veikia ir visi pasirengę reaguoti“, – pridūrė jis.
Saugumo situaciją jis pirmadienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda, tai – įprastas situacijos aptarimas tarp kariuomenės vado ir šalies vadovo.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie karo Ukrainoje eigą, pagalbos tiekimą šiai šaliai ir NATO pajėgas Lietuvoje.
Svarstys didinti karių skaičių pasienyje
Šiuo metu kariuomenė taip pat vis dar padeda pasieniečiams kovoti su nelegalios migracijos iš Baltarusijos krize.
Per jos piką, pernai vasarą, tą darė apie 1 tūkst. karių, dabar likę apie 100, tačiau kalbama apie poreikį padidinti karių skaičių pasienyje, ir vėl išaugus nelegalios migracijos srautams.
„Dabar mes kaip tik kalbamės su pasieniečiais. Čia priklauso nuo jų poreikio ir mūsų galimybių – reikia turėti minty, kad tai nėra mūsų tiesioginė funkcija“, – teigė kariuomenės vadas.
Anot jo, kariuomenė jau yra sulaukusi prašymo peržiūrėti pagalbos pasienyje apimtis.
Karo nuovargis
Pasak kariuomenės vado, dabartinė informacija iš fronto Ukrainoje rodo, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos yra nualintos, tačiau ukrainiečiai gerai ginasi nuo rusų bandymų pulti.
„Jie dabar tokiame poziciniame kare – ukrainiečiai pagrindinėse kryptyse vykdo gynybą, rusai kažkiek sutelkia pajėgų, bet puolimo, kokio norėtų, neišeina daryti, nes ukrainiečiai gerai ginasi tiek Donecko, tiek Luhansko kryptimis“, – kalbėjo V.Rupšys.
Jo teigimu, konfliktas gali užsitęsti – jis perauga į fazę, kai nė viena kariaujanti pusė „kažkokių pasiekimų neturi“.
„Aš nematau prielaidų, kad dabar įvyktų kažkoks lūžis. Nėra dėkinga situacija spėlioti. Tiek, kiek aš turiu duomenų, nesimato, kad iš vienos ar iš kitos pusės įvyktų koks nors lūžis. Ką karo ekspertai sako, naudodamiesi atviraisiais šaltiniais, daro išvadas – ne visada jos pasitvirtina“, – sakė kariuomenės vadas.
„Nuspėti sudėtinga. Jeigu kažką tiek rusai, tiek ukrainiečiai daro, tai pačių ketinimų turbūt nematom – to nėra atviruose šaltiniuose, nes karo teorija tokia, kad ketinimus reikia nuslėpti“, – pridūrė jis.
