– Generole, į Lietuvą jau atvežtos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS. Ką tai keičia?
– Tai padidina mūsų galimybes oro gynybos srityje. Iki šiol turėjome pajėgumus vykdyti oro gynybą tik prieš orlaivius, skrendančius žemame aukštyje iki penkių kilometrų. Dabar galime jau žiūrėti iki dešimt kilometrų ir truputį aukščiau. Šūvio nuotolis irgi tampa didesnis. Visos sistemos bus integruotos su kitomis gynybos sistemomis – ugnies valdymo centrais, ryšio perdavimo sistemomis.
Vaizdžiai kalbant, nebūtinai mūsų sensoriai arba radarai turės matyti taikinį, kad nukreiptų mūsų ginklų sistemas į tą taikinį – jį galės matyti sąjungininkų sensorius ar lokatorius, o taikinį galėsime pažeisti mes, arba atvirkščiai. NASAMS gebėtų kovoti su priešo orlaiviais naudodama informaciją, teikiamą bendrame tinkle, o tai gerokai padidina jos išgyvenamumą. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos šeimoje dabar tai moderniausia sistema, jei įvertintume visas sudedamąsias dalis.
– Kokius objektus Lietuvoje saugos ši sistema?
– Tai priklausys nuo operacinio sumanymo ir užduoties. Užduotis gali būti saugoti ir ginti tiek objektą, tiek dalinį, tiek tam tikrą zoną. Tai mobili sistema. Ir ugnies valdymo sistema, ir raketos, ir paleidikliai, ir sensoriai – viskas yra ant ratinės bazės. Nebus taip, kad mes turėtume saugoti tik kokį nors objektą, pavyzdžiui, prezidentūrą ar atominę elektrinę. Mes daugiau vertinsime pagal operacinę paskirtį ir pagal operacinį gynybos sumanymą – galėsime ginti ir manevro vienetą, ir kokį nors objektą ar vietovę.
– Kokį kiekį sistemų turime ir ar planuojame įsigyti daugiau?
– Šiuo metu mes turime tris baterijas. Tai pirmas vidutinio nuotolio oro gynybinių sistemų plėtros etapas. Kitas etapas yra numatytas jau po 2030 metų, nes tai nėra pati pigiausia sistema, ją reikia išmokti valdyti, integruoti. Tai yra jau didelis žingsnis į priekį, regiono prasme Lietuva yra pirmoji tarp Baltijos valstybių.
– Kaip galite paaiškinti civiliui, ką reiškia trys baterijos? Kokio masto teritoriją galėtų dengti sistemos?
– Daug techninių detalių atskleisti negaliu, bet jeigu žiūrėtume ašį tarp Vilniaus ir Kauno – maždaug tokioje atkarpoje būtų dengiama.
– Kokie planai dėl specialistų rengimo ir treniruočių?
– Dar 2017 metais, kai buvo priimtas sprendimas įsigyti sistemas, nustatytas glaudus ryšys tarp Norvegijos ginkluotųjų pajėgų ir mūsų, tarp abiejų ministerijų. Norvegų specialistai jau tada mums padėjo dėl techninių specifikacijų, nes mes tos kompetencijos neturėjome. Pagal tas specifikacijas gamyboje dalyvavo gal keturių šalių atstovai, vėliau ekspertai iš Norvegijos padėjo mūsų specialistams atlikti testavimus.
Pagal sutartį numatytas ir specialistų rengimas. Jis buvo prasidėjęs dar gamybos metu Norvegijoje, tęsiasi dabar Lietuvoje – mūsų Oro gynybos batalione Radviliškyje dirba Norvegijos specialistai. Manau, kad ir ateityje palaikysime santykius su Norvegijos ginkluotosiomis pajėgomis, rengsime bendras pratybas ir dalinsimės patirtimi.
– Ar Lietuvoje yra sąlygų vykdyti pratybas su NASAMS sistemomis?
– Techniniai sprendimai per pratybas leis mums integruotis ir sąveikauti su kitomis oro gynybos sistemomis tiek Lietuvoje, tiek su NATO sąjungininkais. Individualiai specialistus galime rengti Lietuvoje su treniruokliais. Lietuvoje galime pilnai veikti mokydamiesi manevravimo ir taktikos, operacinio panaudojimo.
Koviniai šaudymai arba šaudymai su imitaciniais šaudmenimis turbūt turės būti atliekami Norvegijoje, galbūt Lenkijoje. Šiuo metu dar vyksta analizė ir derybos.
– Koviniams šaudymams Lietuvoje sąlygų nėra?
– Su trumpo nuotolio sistemomis mes turime šaudymo galimybę į oro taikinius virš Baltijos jūros. Čia nuotoliai, raketos skrydis, visi kiti fizikiniai dėsniai yra truputį kiti. Žinoma, kad analizuosime, ar bus galimybių išplėsti jūrų poligoną. Bet turime suprasti, kad kiekvienas šūvis nėra pigus, todėl reikia naudoti treniruoklius.
Viskas vyksta pagal planą. Tikiuosi, kad Kongrese bus pritarimas, nes namų darbai jau padaryti.
– Žvelgiant į tolimą ateitį, kada Lietuva galėtų turėti ilgojo nuotolio oro gynybą?
– Žvelgdami į ateitį galime įsivaizduoti, bet dabar pasikliaujame sąjungininkais. Realistiškai, mums reikia pirmiausia įsisavinti šitas sistemas ir paskui kažką galvoti. Mano nuomone, turint patikimus sąjungininkus į ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas reikia žiūrėti per NATO prizmę.
– Šią savaitę amerikiečiai paskelbė, dėl JAV Valstybės departamentas pritarė „Black Hawk“ sraigtasparnių pardavimui Lietuvai. Kada galėtų būti pasirašytas sandoris ir sraigtasparniai pasieks Lietuvą?
– Viskas vyksta pagal planą. Tikiuosi, kad Kongrese bus pritarimas, nes namų darbai jau padaryti. Esame numatę, kad „Black Hawk“ pas mus turėtų būti 2024 metais. Tikslus grafikas priklausys nuo pasirašytos sutarties. Kai bus Kongreso pritarimas, tada eisime į derybas dėl kainų.
Ko gero, išlaidos bus mažesnės nei dabar skelbiami planuojami pinigai, nėra paslaptis, kad dalį šio pirkimo dengs JAV. Aišku, sutartyje bus numatytas ir mokymas, treniruoklių panaudojimas. Mums labai gerai, kad „Black Hawk“ eksploatuoja ir mūsų strateginis sąjungininkų kariuomenės partneris – Pensilvanijos nacionalinė gvardija. Jau žiūrime į priekį, ką mes galėtume pas juos mokytis. Esu įsitikinęs, kai tik sraigtasparniai ateis čia, mes jau turėsime ir įgulas, ir visą kompetenciją, kad iš karto galėtume juos eksploatuoti.
