Rezoliuciją dėl aktyvių priemonių Ukrainos civilių gyventojų bei kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti Seimas priėmė vienbalsiai.
Joje JTO raginama nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant išvengti didelių civilių aukų.
„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama dokumente.
-
Analitikai: neskraidymo zona virš Ukrainos galėtų lemti karą tarp Rusijos ir Vakarų
-
NATO nesutinka paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos: Europoje kiltų visapusiškas karas
-
„Associated Press“: Kodėl neskraidymo zona Ukrainoje – mažai tikėtina?
-
Lietuvos Seimas ragina paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos
Tačiau NATO ir JAV vadovai anksčiau pabrėžė, jog paskelbus neskraidymo zoną virš Ukrainos, į Ukrainos oro erdvę reikėtų pasiųsti NATO lėktuvus ir numušinėti rusų orlaivius, o tai galėtų sukelti dar didesnį karą Europoje.
V.Rupšys: tai – politinio lygmens kreipimasis
Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio vertinimu, Seimo raginimas dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos sunkiai įgyvendinimas.
„Vado nuomone, kadangi kreipiamasi į Jungtines Tautes, kurių narė yra Rusija, ir sprendimui pritarti turėtų visos narės, tas raginimas sunkiai įgyvendinimas“, – atsakyme 15min komentavo V.Rupšio atstovė spaudai mjr. Rūta Montvilė.
„Kalbant apie karinį konfliktą, virš Ukrainos paskelbus neskraidymo zoną, tas konfliktas išplistų“, – pridūrė ji.
Virš Ukrainos paskelbus neskraidymo zoną, tas konfliktas išplistų.
Kariuomenės vadas, pasak jo atstovės, pabrėžė, jog Seimo priimtas dokumentas yra politinio lygmens rezoliucija ir kreipimasis.
Prezidentūra: klausimas gali būti aptartas NATO
Prezidentūra pasveikino Seimo sprendimą dėl rezoliucijos.
„Visos iniciatyvos, kurios gali prisidėti prie karo Ukrainoje pabaigos ir apsaugoti civilius gyventojus, yra sveikintinos ir svarstytinos“, – 15min nurodė prezidento patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas.
Jis teigė, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos klausimas gali būti svarstomas artimiausiame NATO viršūnių susitikime:
„Neskraidymo zonos kūrimas yra tarptautinių organizacijų kompetencijos klausimas. Jis gali būti aptartas ateinančiame NATO viršūnių susitikime.“
A.Anušauskas: praktiniai veiksmai – jau kitkas
Seimo priimta rezoliucija demonstruojamas tik politinis nusiteikimas, pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Čia yra politinė deklaracija, norai ir lūkesčiai, kuriuos iš savo pusės išsako ir ukrainiečiai, mes išsakom iš savo pusės. Bet praktiniai veiksmai – šiek tiek jau kitkas“, – 15min komentavo ministras.
Jis pabrėžė, kad dabar sprendimų dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos nėra, bet esą tokių gali būti ateityje:
„Kol kas sprendimų konkrečių nėra, bet tai nereiškia, kad jie negalimi ateityje. Galbūt ne tokia apimtimi, kokia visi tikisi, galbūt gerokai mažesne, bet visaip gali būti.“
Mes nesam to dalyko dalyviai, kadangi tiesiog neturim tokių priemonių.
Paklaustas, ar Lietuva yra pasirengusi su NATO stoti prieš Rusiją, A.Anušauskas atsakė taip: „Mes nesam to dalyko dalyviai, kadangi tiesiog neturim tokių priemonių.“
L.Kasčiūnas: šalys galėtų padėti su oro gynyba
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno įsitikinimu, galėtų gimti „norinčių-galinčių“ šalių koalicija, kuri, anot jo, ir padėtų Ukrainai uždaryti savo erdvę, tai yra duotų atitinkamų gynybos priemonių.
„Duotų lėktuvus. Tai būtų priemonės patiems ukrainiečiams [erdvę] uždarinėti, patys ukrainiečiai tada numušinės lėktuvus“, – teigė L.Kasčiūnas.
Prašė neskraidymo zonos arba ginkluotės
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Mes prašome viso pasaulio užbaigti šitą kančią ir paskelbti Ukrainą neskraidymo zona. Ar tai yra daug, ko mes prašome?
Jeigu jūs negalite to pasiūlyti, tai prašome ginkluotės, kuri padėtų apsiginti nuo Rusijos oro atakų. Man būtina apsaugoti mūsų dangų. Mums reikia priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų“, – yra sakęs jis.
Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi 23-ą dieną.
