Kariuomenės vadas sureagavo į rusų pareiškimą apie nukautus „diversantus“: tai – pradžia

„Tai vertinu paprastai, kad yra pradžia, jau vyksta. Aš nesakau, kad galima daryti dabar kažkokias labai išvadas, kur čia yra pabaiga, kokie tikslai, ko siekiama. Bet pradžia jau yra“, – taip apie Rusijos pareiškimus pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo V.Rupšys.

Rusija, anot jo, ieško preteksto konfliktui:

„Visiems turbūt aišku – ir mums aišku, ir pasaulio bendruomenei, ir kai kuriems rusams aišku, – kad tai yra paprasčiausio preteksto ieškojimas ir sukurta dirbtinė situacija, ir tikrai ten ukrainiečių dalyvavimo, aš giliai įsitikinęs, nėra.“

Rusijos pareiškimas apie nukautus ukrainiečių „diversantus“ ir sunaikintas kovines mašinas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.

Susitikime Prezidentūroje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus taip pat pabrėžė, kad Rusijos pateikiamą informaciją reikia vertinti itin kritiškai.

„Tą informaciją, kuri yra, ir ypač iš Rusijos kuri ateina, reikia kritiškai vertinti ir pasižiūrėti, kiek ta informacija yra tikra, o kiek ten yra dezinformacijos. Tai, kad tokiomis aplinkybėmis turėsime didelį dezinformacijos srautą, tai yra faktas“, – žurnalistams sakė Ž.Tomkus.

Kariuomenės vado teigimu, vertinant saugumo situaciją Ukrainoje, praėjusį penktadienį taip pat buvo sustabdytas Lietuvos instruktorių vykdomas mokymas Kijevo apylinkėse ir visi jie – apie 40 karių – perkelti į Lvivą.

„Noriu užtikrinti, kad Kijevo apylinkėse tikrai mūsų instruktorių dabar nėra, yra tik kariai, kurie saugo mūsų diplomatinę atstovybę, bet mokymas Kijevo apylinkėse, rajone yra sustabdytas“, –tvirtino generolas leitenantas.

Susitikime su prezidentu ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybe taip pat aptartos ir savaitgalį pasibaigti turėjusios pratybos Baltarusijoje, kur šiuo metu yra sutelkta apie 20–30 tūkst. Rusijos karių. Nepaisant pasibaigusių pratybų, jie kol kas pasiliko Lietuvos kaimynės teritorijoje.

Šios pratybos, anot V.Rupšio, buvo visiškai parodomosios, tokias žinias parvežė ir jose dalyvavęs stebėtojas iš Lietuvos.

„Tai buvo parodomosios pratybos, tikrai ne ten, kur sukoncentruota daugiausiai Rusijos federacijos pajėgų – ne pietinėje, o centrinėje dalyje. Paprasčiausiai viename iš batalionų buvo parodytos parodomosios pratybos, parodė tai, ką baltarusiai ir rusai norėjo parodyti“, – teigė jis.

Situacija nerami, bet nukreipta ne į Lietuvą

Kariuomenės vadas pabrėžė, kad situacija regione – nerami, o grėsmė yra reali ir kylanti, tačiau šiuo metu nukreipta tik į Ukrainą.

„Bet šiuo atveju tikrai visos pajėgos, sumanymas, visi veiksmai ir ketinimai yra nukreipti ne prieš Lietuvą ar prieš NATO, bet prieš suverenią Ukrainos valstybę“, – patikino V.Rupšys.

Į Lietuvą atvyko NATO priešakinių pajėgų pastiprinimas iš Vokietijos

+13

„Galiu garantuoti, kad jei situacija paaštrės ir bus tiesioginė karinė (...) ir operacinė grėsmė Lietuvai, tai pajėgų bus tiek, kiek reikės“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų pajėgas.

Šiuo metu diskutuojama ir dėl gynybai skiriamos biudžeto dalies didinimo dar šiemet, apie tai savaitgalį kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

V.Rupšys taip pat pažymėjo manantis, kad finansavimas galėtų būti didinamas ir skiriamas paankstinti kiek vėliau planuotus pirkimus. Tai – ir salvinės ugnies, ir savaeigės artilerijos sistemos, „žymiai didesni amunicijos kiekiai“. Taip pat reikėtų didinti finansavimą rengimui, pratyboms ir personalui.

„Tikrai turėtume mes ankstinti tuos įsigijimus, nes matome, kad tarptautinė saugumo situacija mus remia prie sienos jau dabar. Taigi tikrai mes turime įsigyti kuo greičiau ir įdiegti į savo kariuomenę“, – teigė kariuomenės vadas, kartu pabrėždamas, kad konkretus papildomo finansavimo skaičius priklauso nuo politinio sprendimo.