– Vidaus reikalų ministrė siūlo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje. Ar sutinkate, kad to reikia?
– Čia yra grynai politinis sprendimas, greičiausiai Vidaus reikalų ministerija yra padariusi išsamią analizę ir tai tikrai pagelbės jiems ir palengvins valdyti šitą situaciją. Mes, kaip Lietuvos kariuomenė, esame remiantieji Vidaus reikalų ministerijos struktūras, ir faktiškai mums nepaprastoji padėtis įtakos didelės neturės. Mes turime dabar tuos pačius įsipareigojimus ir teises, kaip numatyta ir ekstremalios situacijos metu.
– Tai nepaprastoji padėtis pasienio savivaldybėse kariuomenei nesuteiktų daugiau galimybių veikti?
– Mes turėsime tuos pačius įgaliojimus ir galėsime teikti reikalavimus mums nepavaldiems asmenims, galėsime tikrinti transporto priemones ir asmenis, reikalauti vykdyti mūsų teisėtus nurodymus ir t. t. Bet mes tą patį galime ir dabar.
– Kalbant apie perdislokuotas Lietuvos kariuomenės pajėgas, kur jos šiuo metu yra perdislokuotos?
– Mes teikiame jau nuo birželio 11 dienos paramą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, parama vis auga. Iš pradžių teikėme logistinę paramą steigiant stovyklavietes, toliau pjaustančią tvorą statėme – iš 60-ties kilometrų dabar 47 kilometrai pastatyti Lietuvos kariuomenės jėgomis. Vidaus sistemai padėjome saugoti laikino sulaikymo stovyklavietes arba nelegalių migrantų laikymo stovyklavietes ir sustiprinome pasienio ruožo patruliavimą ir apsaugą. Be to, turime ir rezervo vienetus, iš viso daugiau kaip tūkstantis karių dalyvauja šioje operacijoje.
– Ar per pastarąją parą buvo perdislokuotos kariuomenės pajėgos?
– Taip, pajėgos, kurios yra pasitelktos pagalbai sienos apsaugos tarnybai, yra pervestos į aukštesnę parengtį. Anksčiau galėjome vienu nustatytu laiku reaguoti, dabar galime greičiau reaguoti. Tai toks pervedimas. Aišku, dislokacijos vietos yra taip pat pakeistos. Perdislokuotos į tas vietoves, kur yra didesnė tikimybė, kad bus pažeista valstybės siena.
– Ar šiuo metu kyla grėsmė Lietuvos teritoriniam vientisumui?
– Ne, tikrai čia nėra karinis konfliktas arba karinė invazija, tai yra nelegali migracija ir tikrai čia nėra karinė grėsmė, arba, kaip jūs minėjote, grėsmė teritoriniam vientisumui. Tai nėra ir karinė operacija, mes remiame Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnus ar jų tarnybas. Šita operacija yra talkinti sienos apsaugos pareigūnams.
– Bet labai svarbus dalykas, kurį jūs paminėtoje, kad kariuomenė dabar galės greičiau reaguoti. Jeigu ne paslaptis, kiek tas laikas sutrumpėja?
– Kai kurie taktiniai dalykai, aišku, yra suderinti su sienos apsaugos tarnybos vadovybe ir jie šitą operaciją planuoja. Aš nenoriu pagarsinti laikų, vietovių ir t. t. Bet faktas yra toks, kad pagal dabar esamus duomenis ir turimą informaciją – tikrai gali būti pažeista atitinkamuose taškuose valstybinė siena ir ten gali būti nukreipti nelegalių migrantų srautai didesnėje apimtyje negu anksčiau. Todėl yra ir pritraukti kariuomenės vienetai trupučiuką arčiau, kad greičiau galėtumėme ateiti į pagalbą valstybės sienos apsaugos tarnybai.
– Kokia Lietuvos kariuomenės pagalba pasieniečiams dabar būtų, jeigu pamatytume panašią ar tokią pačią situaciją, kokia šiuo metu yra Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje?
– Pagalba fizinė. Mes galime vykdyti tuos pačius veiksmus, turime tuos pačius įgaliojimus kaip sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Galime sulaikyti, galime apgręžti atgal, tai priklausys nuo užduočių, kurios bus skirtos sienos apsaugos pareigūnų.