„Brigada yra labai gerai, bet brigada yra pradinis vienetas, su kuriuo reikėtų pradėti kariauti. Dar kitas dalykas – reikia galvoti apie savo kariuomenę. Brigada yra NATO brigada ir mes esame labai linkę akcentuoti brigadą, bet visų pirma mums reikia pasistatyti ant kojų savo kariuomenę“, – sekmadienį vakare LRT laidoje „Savaitė“ sakė V.Rupšys.
Anot jo, būtent tuo užsiima Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybė ir Prezidentūra, tam reikalingas ir atitinkamas finansavimas.
„Vienas dalykas – kai mes būsime pasirengę 110 procentų ginti savo valstybę, tai turbūt ir kitos valstybės ateis 100 procentų ginti mūsų“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Pirmadienį ryte L.Kasčiūnas paskelbė įrašą feisbuke, kuriame teigia, kad neatsakinga priešinti Lietuvos kovinės galios stiprinimą ir NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje. Ypač – kai artėja svarbių aljanso sprendimų priėmimo metas, turbūt turėdamas omenyje po kelių savaičių Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
„Tokia dirbtinė priešprieša (primenanti anksčiau dažnai populistų naudojamą švietimo ar socialinės srities finansavimo supriešinimą su gynybos biudžetu) silpnina Lietuvos derybinę galią, o ypač dabar, šiuo itin atsakingu momentu“, – teigė parlamentaras.
Anot jo, Vilniaus diplomatijai kol kas pavyksta ne tik įtikinti sąjungininkus didinti NATO pajėgumus Lietuvoje, bet tenka dirbti ir kitų regiono valstybių vardu, prašant didinti aljanso pajėgas visam rytiniame flange.
„Neapgalvotais pasisakymais jai tik trukdome“, – pažymėjo konservatorius.
L.Kasčiūno teigimu, Lietuva savo gynybai skiria 2,5 proc. nuo BVP, o sąjungininkų priėmimui bus skiriamos dar ir papildomos lėšos.
-
Generolas V.Rupšys – apie mobilizaciją Rusijoje, Ukrainos kontrpuolimą ir NATO brigadą Lietuvoje
-
A.Anušauskas: didžiausia kliūtis NATO batalionų vertimui į brigadas – pajėgumų trūkumas
-
Iš NATO – svarbus signalas dėl brigados Lietuvoje dislokavimo
-
Po kanclerio vizito – nauja informacija dėl vokiečių karių Lietuvoje: NATO brigados teks palaukti
Kiek vėliau pirmadienį ryte feisbuke įrašą paskelbė ir Seimo NSGK pirmininko partijos kolega krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.
Pasak jo, derybines pozicijas būtent ir stiprina tiek Lietuvos dėmesys kariuomenės stiprinimui, tiek sąjungininkus priimančios šalies infrastruktūrai.
„Todėl sąjungininkai noriai ateina ir ateis į Lietuvą bei taip stiprins mūsų flango gynybą. Todėl siūlau neiškraipyti kariuomenės vado viešo interviu minties apie kariuomenės stiprinimą (kiekvienas gali tai perskaityti ir išgirsti, ir įsitikins, kad esu teisus) – tai nepaneigiama būtinybė ir esminė sąlyga didesniam mūsų sąjungininkų buvimui Lietuvoje užtikrinti“, – rašė ministras.
Jo teigimu, Lietuvos derybinės pozicijos yra tvirtos ir gerai ginamos, o kariuomenė prie to prisideda kariniais patarimais ir karine diplomatija.
Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti NATO batalionai būtų išplėsti į brigadas. NATO karinis komitetas jau išsakė pritarimą tokiai idėjai, o galutinis sprendimas gali būti priimtas Madrido viršūnių susitikime birželio pabaigoje.
Nelaukdamas Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo O.Scholzas antradienį Vilniuje paskelbė, kad Vokietija yra pasiruošusi dar labiau stiprinti savo pajėgumus Lietuvoje ir kurti čia „stiprią kovinę brigadą“.
NATO Priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse veikia nuo 2017-ųjų. Latvijoje už batalioną atsakingi kanadiečiai, Estijoje – britai, Lenkijoje – amerikiečiai. Tos pačios šalys turėtų atsakomybę rūpintis ir brigadų įkūrimu.
Pajėgumų klausimas daugiausia galvos skausmo kelia latviams, nes Kanados pajėgumai yra riboti, todėl latviai siekia kuo tvirtesnio įsipareigojimo NATO lygiu. Lietuviai tuo tarpu neatmeta galimybės su vokiečiais bendradarbiauti ir dvišaliu lygiu.
