Netrukus du kariai pakyla ir pasuka ežero link. Ant plono ledo koją statau ir aš. Pakėlęs pėdą matau iš apačios besisunkiantį vandenį, o žengus dar vieną žingsnį ledas pradeda traškėti ir pajuntu, kad jau smengu žemyn.
Įlūžau prie pat kranto, plonu ledu žengęs vos du tris žingsnius. Šlapiomis kojomis grįžtu į krantą, o du kariai kiek kairiau vis dar eina ežero viduryje iškirstos eketės link. Ledas, matyt, ten tvirtesnis. Jis vis dar laiko du vyrus maskuojančiomis uniformomis. Jei kariams pavyks plonu ledu nueiti iki ežero vidurio neįlūžus, sausi jie vis tiek neliks – šoks į eketę tik tam, kad paskui bandytų savarankiškai išsikapanoti iš vandens.
Žvalgams taikomi didesni reikalavimai
Karių veiksmai įlūžus ledui yra sudėtinė šią savaitę Gaižiūnų poligone netoli Ruklos vykusių Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono žvalgų būrio pratybų „Baltasis Vilkas 2012“ dalis.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Žvalgas lipa iš eketės. |
„Pratybos „Baltasis Vilkas“ organizuojamos jau antrą kartą. Pirmą kartą jos buvo organizuotos prieš porą metų misijai Afganistane ruošiant PAG-12 karius. Šį kartą pratybos organizuotos Algirdo batalionui. Visam batalionui vyko teorinės paskaitos, o atrinktam būriui, kuriam visą laiką taikomi didesni reikalavimai, buvo organizuotos ir trijų dienų išgyvenimo pratybos miške“, – sako pratybų vadovas kapitonas Anatolijus Bogamolnikovas.
Būrys, kuriam taikomi ypatingi reikalavimai – tai žvalgai. Jie visada bataliono priekyje, todėl turi būti ypač gerai parengti.
„Pratybos tikrai įdomios ir labai skiriasi nuo anksčiau organizuotų mokymų. Aš pirmą kartą tokiose dalyvauju. Ankstesnėse pratybose reikėdavo atlikti įvairias užduotis. O šį kartą buvome mokomi išgyventi žiemą miške, buvome mokomi išlikti žvalūs, kad galėtume vykdyti operacijas. Svarbu tai, kad visą tai nesunkiai galima pritaikyti ir civiliniame gyvenime, ne tik vykdant karines užduotis“, – įspūdžiais dalinosi Algirdo bataliono žvalgas seržantas Modestas Labanauskas.
Pratybų vadovas pripažįsta, kad šį kartą mokymai buvo sunkesni nei paprastai. Po atviru dangumi žvalgai praleido tris paras. Per jas kariai mokėsi teisingai įrengti nakvynės vietą, savarankiškai bandė susirasti maisto apsnigtame miške, gilinosi į orientavimosi vietovėje subtilybes, stengėsi išstovėti ant slidžių traukiami sunkvežimio.
„Svarbiausia yra nepulti į paniką“
Išgyvenimo atšiauriomis sąlygomis kursus Švedijoje baigęs ir pratyboms Rukloje vadovavęs kapitonas A.Bogamolnikovas sako, kad žiemą miške visų svarbiausia yra ugnis. Jei kariai turi ugnies, jei nesunkiai gaus vandens, galės pasišildyti maisto, galės patys sušilti ar išsidžiovinti sudrėkusius drabužius.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Eketėje |
O drabužiai sušlapti gali ne tik klampojant per pusnis. Užduotis vykdantiems žvalgams dažnai tenka kirsti užšalusius vandens telkinius. Ir ne visada ledas būna tvirtas, kaip uola. Štai todėl pratybų kulminacija ir tapo praktinių veiksmų įlūžus ledui ir atsidūrus šaltame vandenyje užduotis.
„Ne tik kariams, bet kiekvienam žmogui naudinga žinoti, ką reikia daryti, įlūžus. Svarbiausia, nepulti į paniką. Reikia įsikibti į tvirtą ledo kraštą, nusiraminti, įvertinti situaciją. Labai svarbu neeikvoti jėgų veltui. Šaukitės pagalbos ir tuo pačiu metu bandykite išlipti iš eketės. Galima bandyti išlipti į tą pusę, iš kurios atėjote. Toje pusėje ledas jus išlaikė, reiškia ten saugiau. O jeigu įlūžote arti kito kranto ir ledas lūžinėja, tai tiesiog savo kūno svoriu laužydami ledą artėkite prie kranto. Įlūžus labai svarbu nuo savęs nusimesti viską, kas trukdo. Kitaip tiesiog nepavyks išlipti. Žinoma, kariui svarbu išsaugoti ginklą“, – patarimų negaili kapitonas A.Bogamolnikovas.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Žvalgas lipa iš eketės. |
Pratybų vadovas karius įspėjo, kad išnėrus iš vandens jiems gali būti užduoti patys paprasčiausi klausimai, siekiant nustatyti ar kariai ramūs, ar tinkamai vertina situaciją. Tačiau net ir į patį paprasčiausią klausimą, kokios vandenyje plūduriuojančio kario pareigos, ne kiekvienas iš karto sugebėjo atsakyti.
„Išnėrus, plaučius „užspaudžia“ taip, kad negali nė garso išleisti. Galva veikia, mintys šviežios, o pasakyti nieko negali. Šito numatyti nė vienas negalėjome. Tikėjomės, kad bus šalta, tam nusiteikėme. Tačiau, kad taip trūks oro, tikrai nepagalvojome“, – apie jausmą neriant į ledinį vandenį pasakoja jau persirengęs ir karšta arbata besišildantis seržantas M.Labanauskas.
Pasirūpinta kiekviena smulkmena
Iš eketės išlipę ir į krantą parėję žvalgai persirengė čia pat miške, ant sniego. Trims dienoms išėję į mišką, savo kuprinėse jie nešėsi ir atsarginius uniformų komplektus.
„Gerai, kad aš kiekvieną dieną grūdinuosi ir lendu po šaltu dušu. Tikrai nesusirgsiu“, – nežinia, ar norėdamas nuraminti save, ar tik bandydamas palaikyti pokalbį su tarnybos draugais, šokinėdamas ant vienos kojos, o nuo kitos traukdamas dar varvančias uniformines kelnes staiga sako vienas karys.
Tuo tarpu kapitonas A.Bogamolnikovas tikina, kad po praėjusių pratybų, kuriose dalyvavo per 100 karių, nesusirgo nė vienas į eketę nėręs vyras. Pratybų vadovas tikina, kad tokios užduotys kariams planuojamos labai atsakingai, stengiamasi pasirūpinti kiekviena smulkmena: „Ši kartą išgyvenimo pratybose dalyvavo 17 karių būrys. Tikiuosi, kad ir šį kartą viskas bus gerai, nesusirgs nė vienas.“
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.
