Apie savavališkai iškasinėtas Karklės bažnyčios liekanas paveldosaugininkams pranešė pro šalį dviračiu važiavęs klaipėdietis.
Įvykio vietą apžiūrėjęs paveldosaugininkas sako iškart buvęs beveik tikras, kad čia darbavosi ne juodieji archeologai, kurie vakarų Lietuvoje gana aktyvūs.
„Tai buvo nedideli stačiakampiai, lygiomis sienelėmis, o juodieji archeologai dažniausiai tik užfiksavę metalo detektoriumi kažkokį radinį grubiai iškasa ir palieka tą duobelę“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Kaltininkų ilgai ieškoti neteko – ketvirtadienį Karklės bendruomenės aktyvistai, beveik dešimtmetį siekiantys atstatyti pokariu sugriautus maldos namus, prisipažino patys.
Tačiau Karklės liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Žilinskis neleistinai pasidarbavusių parapijiečių neįvardija. Dalį kaltės jis prisiima sau, esą jo pradėta veikla – pamaldos, krikšto, santuokos sakramentai, koncertai ir kiti susibūrimai – matyt įkvėpė per daug entuziazmo.
„Žmonės pagauna tą entuziazmą ir kartais galbūt tikrai padaro, na paskuba šiek tiek. Paskuba, kaip ir kiekvienas žmogus, neįstengia laikytis eismo taisyklių ir trupučiuką kartais spusteli per daug“, – kalbėjo M. Žilinskis.
Paveldosaugininkai sako suprantantys, kad tikslas buvo geras – nustatyti, kokio dydžio buvo Karklės bažnytėlė, tačiau vieta, kur ji stovėjo, yra saugoma kultūros vertybė. Kasinėti be leidimo ten negalima, todėl iki 300 eurų siekiančios baudos bendruomenei išvengti nepavyks.