„Nuotraukose matom traktorių, apverstą priekabą ir sprogimo išmuštą duobę. Pranešama apie du žuvusius žmones. Pranešama, kad buvo matomi du objektai, kuriems nukritus pasigirdo sprogimas. Lenkijoje sušauktas Ministrų tarybos nacionalinio saugumo komiteto posėdis (jis ką tik baigėsi), įvykio vietoje dirba specialistai.
Turiu supratimą apie tyrimą po sprogimo. Ne tik supratimą, bet ir patirtis bei sertifikatą. Iš paviešintų nuotraukų matosi kelios detalės, leidžiančios įvertinti kai kurias aplinkybes, tačiau daug ko ir nesimato“, – feisbuke dėstė E.Papečkys.
Pasak jo, galimos kelios įvykių versijos tačiau „jomis dalintis dabar būtų neatsakinga, nes neturima tvirtų įrodymų“.
„Jeigu tai Rusijos raketos, ar, greičiausiai, viena raketa (tikimybė, kad net dvi nukris šalia to paties traktoriaus – minimali), tai esminis klausimas – jos (ji) nuklydo, ar buvo specialiai paleistos į Lenkiją. Lenkai aktyviai kelia versiją, kad tai galėjo būti NATO ir ES politinio ryžtingumo testavimas.
Prisipažinsiu, kad tyčinio taikymosi į Lenkiją versija man atrodo mažai įtikinama, nes tokia įžūli Kremliaus provokacija net ir beviltiškai neįžvalgiam Putino režimui atrodo per didelė kvailystė.
Labiau panašu į netyčinį pataikymą, kas visiškai suprantama, atsižvelgiant į rusiškų raketų „taiklumą“.
Apie tai kelis kartus rašiau karo pradžioje, kai buvo apšaudomi taikiniai pavojingai arti sienos su Lenkija. Rusiškos raketos dar ir iki karo Ukrainoje yra nuklydę ir gerokai toliau. Tačiau Kremlius atsakingas ir už tyčia, ir už netyčia atskriejusias raketas, čia ne aplieti kava atsitiktinį praeivį. Ir bet kokiu atveju NATO ir ES iš Rusijos pareikalaus pasiaiškinimo ir atsakomybės“, – rašė karo ekspertas.
Pasak jo, lenkai laikosi principo, kad nesureagavus į Rusijos provokacijas bus tik skatinamos kitos. Tokio principo laikysis ir dabar.
„Lenkija ką tik pakėlė kai kurių kariuomenės dalinių parengtį, tokių rimtų veidų lenkų atstovų dar nemačiau. Tačiau reaguoti ruošiamasi atsakingai.
Greičiausiai bus aktyvuotas 4-asis NATO sutarties straipsnis, numatantis konsultacijas, bet jos ir šiaip jau vyksta. Kol kas aktyviausiai su NATO ir ES vadovybe bei didžiausiomis valstybėmis, bet tuo pačiu kalbama su visais partneriais. Nes vienu metu kalbėtis su visais sąjungininkais pirmiesiems asmenims sudėtinga. Aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, mano nuomone, kol kas dar anksti“, – tvirtino E.Papečkys.
Anot jo, tikėtina, kad jau rytoj ryte NATO valstybės nutars sustiprinti Lenkijos oro gynybos galimybes, ir pasiųs kelias oro gynybos sistemas (greičiausiai „Patriot“), kurias dislokuos prie Ukrainos ir Baltarusijos sienų.
„Neoficialūs Lenkijos atstovai kalba ir apie saugumo zonos Vakarų Ukrainoje sukūrimą. Tai būtų ta „neskraidymo zona“, kurios nuo pat karo pradžios prašė ukrainiečiai.
Šiandieninis įvykis yra rimtas pagrindas tokiam sprendimui apsvarstyti. Taip, tai būtų labai rimta – bet koks Rusijos lėktuvas ar raketa, įskridę į šią zoną, būtų atakuojami NATO pajėgų. NATO naikintuvus ar oro gynybos sistemas apšaudę ar pagrasinę tai padaryti Rusijos lėktuvai ar raketinės sistemos taptų teisėtais taikiniais su labai trumpa gyvenimo trukme“, – paaiškino E.Papečkys.
Jis atkreipė dėmesį, jog rusai „nedelsdami ėmė inkšti, kad čia „pati Lenkija“ save apšaudė, nes nori įvesti kariuomenę į Vakarų Ukrainą“.
„Ne, Lenkija nori apginti savo visuomenę, NATO nori apginti savo narės saugumą, ES, jeigu reiks, politiškai parems sprendimą užtikrinti savo narės saugumą“, – paaiškino ekspertas.