Įvertinti M.Gorbačiovo palikimą 15min paprašė tėvo per sovietų agresiją 1991-ųjų sausio 13-ąją netekusio Roberto Povilaičio, kuris daug metų siekė jį patraukti teisinėn atsakomybėn, ir filosofo Kęstučio Girniaus.
R.Povilaitis: jis – karo nusikaltimų organizatorius
Skaitau įvairius komentarus ir atsiliepimus apie M.Gorbačiovą ir toks įspūdis, kad buvo du Gorbačiovai. Michailas Gorbačiovas buvo patikimas ir gerbiamas lyderis, rašo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo Twitter paskyroje.
Keista skaityti įvairias Gorbačiovą šlovinančias pozicijas iš kai kurių valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų. Nesuprantu, negi tie visi veikėjai nežino ar užmiršo, kad jis yra karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bendrininkas, organizatorius?
Tai, kad Gorbačiovas nepanaudojo kariuomenės vienijantis Vokietijai, neatima atsakomybės iš jo, kad jam esant vyriausiam karinių pajėgų vadui kraujas liejosi Tbilisyje, Baku ir Vilniuje, kur sovietų kariuomenė ir sunkioji karinė technika buvo panaudota gyventojų žudymui ir žalojimui.
Nuostabą kelia ne tik užsienio šalių vadovų pareiškimai, bet taip pat nustebau perskaitęs Vytenio Povilo Andriukaičio IN MEMORIAM įrašą feisbuke, skirtą M.Gorbačiovo atminimui įamžinti. Anot V.P.Andriukaičio turime pripažinti, kad mums pavyko pasinaudoti šio žmogaus pradėtomis iniciatyvomis.
V.P.Andriukaičio nuomone, net Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atsirado M.Gorbačiovo pertvarkai remti. O Dmitrijui Jazovui, Vladimirui Pugo, Vladimirui Kriučkovui ar Michailui Golovatovui IN MEMORIAM nebus?
Aš M.Gorbačiovą vadinčiau karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bendrininku. Nusikaltimų, kurių Vakarų valstybės nenori prisiminti. Gaila, kad Lietuvos teisėsauga neišdrįso M.Gorbačiovo vaidmens ištirti baudžiamajame procese ir nevykdė jo atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo dėl aplaidaus vado pareigų vykdymo.
Iš kitos pusės, bent jau 67 asmenys buvo nuteisti už žudynių vykdymą Lietuvoje.
K.Girnius: jis pakeitė pasaulio raidą
M.Gorbačiovas per trumpą laiką padarė daug svarbių dalykų – pradėjo Sovietų Sąjungos demokratizavimą. 1989-ųjų rinkimai visgi buvo laisvi, juk Sąjūdžio atstovai gavo 36 vietas iš 42.
M.Gorbačiovas leido Varšuvos sutarties šalims pasitraukti ir palikti Sovietų Sąjungos jungą. Net ir DDR (Rytų Vokietijos) miestuose vykstant neramumams, jis patikino, kad kariuomenė liktų barakuose, o kritus Berlyno sienai davė suprasti, kad tai neišvengiama baigtis.
Jis išvedė kariuomenę iš Afganistano ir sumažino ginkluotųjų pajėgų dydi puse milijono karių. Galiausiai itin svarbūs buvo susitarimai dėl branduolinės ginkluotės mažinimo.
Tai, ką jis darė Vilniuje, buvo nusikaltimas. Bet jei man kas nors būtų pasakęs anksčiau, kad Lietuva taps laisva, žuvus mažiau nei 25 žmonėms, būčiau laikęs tai stebuklu. Be abejo, tie, kurių tėvai ar artimieji žuvo, turi teisę būti supykę, bet žiūrint į kitus vadovus jis nebuvo itin žiaurus ar linkęs į smurtą.
Jo didžiosios silpnybės buvo, kad jis pernelyg gardžiavosi tuo, kaip buvo šlovinamas Vakaruose ir ryžto stoka, dėl kurios nepriėmė daug reikalingų sprendimų.
Jis buvo svarbus žmogus, turėjęs didelę įtaką pasaulio raidai. Sovietų Sąjungos žlugimas buvo vienas svarbiausių praeito amžiaus įvykis, ir jis tai lėmė daugiau negu bet koks kitas mirtingasis. Įvykiai Vilniuje buvo iš juodesnių akimirkų, bet jie negali nusverti viso kitko.
