Per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis, o kartais ir mirtimi.
Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.
Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.).
Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą.
Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.
Didžiausią riziką susirgti, veikiant karščiui, turi kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus, senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys, antsvorį turintys asmenys, taip pat žmonės, kurie per karščius pervargsta dirbdami ar sportuodami.
Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o virš +42ºC – pavojinga.
Karštis pavojingas ir asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.
Kas gali atsitikti veikiant karščiui ir saulei? Jūs galite nudegti, perkaisti arba gauti saulės smūgį. Taip pat tokiu oru gresia mėšlungis.
Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja:
• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.), gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
• Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
• Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
Kai karšta, greičiau genda maisto produktai
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat nerimauja, kad stipriai sušilus orams pagausės iškylautojų gamtoje, dėl to padaugės per maistą plintančių infekcijų atvejų.
Todėl patariama iškyloms atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Reikėtų nepamiršti, kad paplūdimių maudyklose draudžiama plauti autotransporto priemones, maudyti gyvūnus.
Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę, bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.
